Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   af om iets te moet

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [twee en sewentig]

om iets te moet

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti m-et m--- m-e- ---- moet 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. E------ di--b---- po-. E- m--- d-- b---- p--- E- m-e- d-e b-i-f p-s- ---------------------- Ek moet die brief pos. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. E----et --- -o--l -et---. E- m--- d-- h---- b------ E- m-e- d-e h-t-l b-t-a-. ------------------------- Ek moet die hotel betaal. 0
Tu turi anksti keltis. J- moe- v-o-g---s-aan. J- m--- v---- o------- J- m-e- v-o-g o-s-a-n- ---------------------- Jy moet vroeg opstaan. 0
Tu turi daug dirbti. J---o-t ba---w-rk. J- m--- b--- w---- J- m-e- b-i- w-r-. ------------------ Jy moet baie werk. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Jy-m------i-t---- --es. J- m--- s-------- w---- J- m-e- s-i-t-l-k w-e-. ----------------------- Jy moet stiptelik wees. 0
Jis turi prisipilti degalų. Hy moet br-ndst-- k--. H- m--- b-------- k--- H- m-e- b-a-d-t-f k-y- ---------------------- Hy moet brandstof kry. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. H- m-et-d-e-m-tor he-st-l. H- m--- d-- m---- h------- H- m-e- d-e m-t-r h-r-t-l- -------------------------- Hy moet die motor herstel. 0
Jis turi nuplauti automobilį. H- m-e- d-e m--or -a-. H- m--- d-- m---- w--- H- m-e- d-e m-t-r w-s- ---------------------- Hy moet die motor was. 0
Ji turi apsipirkti. S- m-e--in-o---s---en. S- m--- i------- d---- S- m-e- i-k-p-e- d-e-. ---------------------- Sy moet inkopies doen. 0
Ji turi tvarkyti butą. Sy -o----ie w---s-el --------k. S- m--- d-- w------- s--------- S- m-e- d-e w-o-s-e- s-o-n-a-k- ------------------------------- Sy moet die woonstel skoonmaak. 0
Ji turi skalbti skalbinius. S- ---t -i- w-s-oe- -a-. S- m--- d-- w------ w--- S- m-e- d-e w-s-o-d w-s- ------------------------ Sy moet die wasgoed was. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. O-s----- on--d---i--s--ol --e ----. O-- m--- o--------- s---- t-- g---- O-s m-e- o-m-d-e-i- s-o-l t-e g-a-. ----------------------------------- Ons moet onmiddelik skool toe gaan. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Ons-mo-t--nm-dd--i--w-r- --- gaan. O-- m--- o--------- w--- t-- g---- O-s m-e- o-m-d-e-i- w-r- t-e g-a-. ---------------------------------- Ons moet onmiddelik werk toe gaan. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. On- m-e- ---i-de--k-d-k-e--t-e--a--. O-- m--- o--------- d----- t-- g---- O-s m-e- o-m-d-e-i- d-k-e- t-e g-a-. ------------------------------------ Ons moet onmiddelik dokter toe gaan. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. J-l-e---e--w-- vir -------. J---- m--- w-- v-- d-- b--- J-l-e m-e- w-g v-r d-e b-s- --------------------------- Julle moet wag vir die bus. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. J-lle -oe- wag v-r--i- ----n. J---- m--- w-- v-- d-- t----- J-l-e m-e- w-g v-r d-e t-e-n- ----------------------------- Julle moet wag vir die trein. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Ju-le -o-t wag vir-die--axi. J---- m--- w-- v-- d-- t---- J-l-e m-e- w-g v-r d-e t-x-. ---------------------------- Julle moet wag vir die taxi. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…