Pasikalbėjimų knygelė

lt Darbai   »   ca Treballar

55 [penkiasdešimt penki]

Darbai

Darbai

55 [cinquanta-cinc]

Treballar

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
Ką (jūs) dirbate / kokia jūsų profesija? De -uè --eb-l-a vo--è? De què treballa vostè? D- q-è t-e-a-l- v-s-è- ---------------------- De què treballa vostè? 0
Mano vyras gydytojas. E--m----a----és-me-g-. El meu marit és metge. E- m-u m-r-t é- m-t-e- ---------------------- El meu marit és metge. 0
(Aš) dirbu pusę dienos medicinos seserimi. (-o---re---lo com - -n-ermer----te----p-r-ial. (Jo) treballo com a infermera a temps parcial. (-o- t-e-a-l- c-m a i-f-r-e-a a t-m-s p-r-i-l- ---------------------------------------------- (Jo) treballo com a infermera a temps parcial. 0
Netrukus (mes) gausime pensiją. Aviat ens --bi-arem. Aviat ens jubilarem. A-i-t e-s j-b-l-r-m- -------------------- Aviat ens jubilarem. 0
Bet mokesčiai dideli. P-r----- i-------------l-s. Però els impostos són alts. P-r- e-s i-p-s-o- s-n a-t-. --------------------------- Però els impostos són alts. 0
Sveikatos draudimas taip pat didelis. I --asseg---nça ---salut--s c-r-. I l’assegurança de salut és cara. I l-a-s-g-r-n-a d- s-l-t é- c-r-. --------------------------------- I l’assegurança de salut és cara. 0
Kokią profesiją (tu) nori rinktis? Què-vo-- --- de---an? Què vols fer de gran? Q-è v-l- f-r d- g-a-? --------------------- Què vols fer de gran? 0
(Aš) norėčiau būti inžinierius. M’-g---a--a s-- e-g-ny--. M’agradaria ser enginyer. M-a-r-d-r-a s-r e-g-n-e-. ------------------------- M’agradaria ser enginyer. 0
(Aš) noriu studijuoti universitete. (j-) -ul- -stud-a--- l- ---v----t-t. (jo) vull estudiar a la universitat. (-o- v-l- e-t-d-a- a l- u-i-e-s-t-t- ------------------------------------ (jo) vull estudiar a la universitat. 0
Aš (esu) praktikantas. Sóc u- --cari-/---a-bec-ria. Sóc un becari / una becària. S-c u- b-c-r- / u-a b-c-r-a- ---------------------------- Sóc un becari / una becària. 0
(Aš) uždirbu nedaug. N- g-a--o g-i--. No guanyo gaire. N- g-a-y- g-i-e- ---------------- No guanyo gaire. 0
(Aš) atlieku praktiką užsienyje. E-t-c -ent -----p--c---u-s -----------e-. Estic fent unes pràctiques a l’estranger. E-t-c f-n- u-e- p-à-t-q-e- a l-e-t-a-g-r- ----------------------------------------- Estic fent unes pràctiques a l’estranger. 0
Tai mano viršininkas / šefas. A--e----- -l--e--ca--- e- --u-jefe. Aquest és el meu cap / el meu jefe. A-u-s- é- e- m-u c-p / e- m-u j-f-. ----------------------------------- Aquest és el meu cap / el meu jefe. 0
Aš turiu malonius bendradarbius. T-nc-b--s-c----n-------ei--. Tinc bons companys de feina. T-n- b-n- c-m-a-y- d- f-i-a- ---------------------------- Tinc bons companys de feina. 0
Per pietus (mes) visuomet einame į valgyklą. Al -igd-a,---mpre ---------------na. Al migdia, sempre anem a la cantina. A- m-g-i-, s-m-r- a-e- a l- c-n-i-a- ------------------------------------ Al migdia, sempre anem a la cantina. 0
(Aš) ieškau darbo. E---c--u-can- --i-a. Estic buscant feina. E-t-c b-s-a-t f-i-a- -------------------- Estic buscant feina. 0
(Aš) jau metai esu bedarbis. E-t---d-s--up----e--d- f- un--ny. Estic desocupat des de fa un any. E-t-c d-s-c-p-t d-s d- f- u- a-y- --------------------------------- Estic desocupat des de fa un any. 0
Šioje šalyje (yra) per daug bedarbių. H--h- m--sa-de--cup--- e--aq-e-t p-í-. Hi ha massa desocupats en aquest país. H- h- m-s-a d-s-c-p-t- e- a-u-s- p-í-. -------------------------------------- Hi ha massa desocupats en aquest país. 0

Atminčiai būtina kalba

Daugelis atsimena savo pirmąją dieną mokykloje. Tačiau jie nepamena, kas vyko iki to. Beveik visiškai neprisimename pirmųjų savo metų. Tačiau kodėl? Kodėl negalime prisiminti savo kūdikystės? Priežastis slypi mūsų raidoje. Kalba ir atmintis vystosi maždaug tuo pačiu metu. O tam, kad ką nors prisimintume, mums reikalinga kalba. Mums būtina turėti žodžius, kuriais galėtume nusakyti patirtis. Mokslininkai atliko įvairius tyrimus su vaikais. Tyrimai atskleidė įdomų dalyką. Vis tik vaikai išmoksta kalbėti, jie pamiršta viską, kas vyko prieš tai. Tad kalbos pradžia taip pat yra atminties pradžia. Per pirmuosius trejus metus vaikai išties daug išmoksta. Kasdien jie patiria ką nors nauja. Tos patirtys tokiame amžiuje yra labai svarbios. Nepaisant visko, jos visos išnyksta. Psichologai šį fenomeną vadina akstyvosios vaikystės amnezija. Išlieka tik tai, ką vaikai gali įvardyti. Autobiografinėje atmintyje išsaugomi asmeniniai potyriai. Ji funkcionuoja kaip dienoraštis. Jame užfiksuojama viskas, kas mūsų gyvenime svarbu. Taip autobiografinė atmintis formuoja mūsų asmenybę. Tačiau jos raida priklauso nuo gimtosios kalbos išmokimo. Be to, šią atmintį galime aktyvuoti tik per kalbą. Žinoma, tai, ko išmokstame kūdikystėje, negali būti visiškai ištrinta. Ta atmintis yra saugoma kažkur mūsų smegenyse. Tiesiog daugiau nebegalime jos pasiekti... Gaila, ar ne?