Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   ca haver de fer alguna cosa

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [setanta-dos]

haver de fer alguna cosa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
privalėti / turėti h-ve---e h---- d- h-v-r d- -------- haver de 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. H-i-----n--a----- --rt-. H--- d------- u-- c----- H-i- d-e-v-a- u-a c-r-a- ------------------------ Haig d’enviar una carta. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. H--g-de p-ga- l’h-tel. H--- d- p---- l------- H-i- d- p-g-r l-h-t-l- ---------------------- Haig de pagar l’hotel. 0
Tu turi anksti keltis. T--a---e -le----d’-ora. T---- d- l----- d------ T-h-s d- l-e-a- d-h-r-. ----------------------- T’has de llevar d’hora. 0
Tu turi daug dirbti. Ha- d- trebal-a---o-t. H-- d- t-------- m---- H-s d- t-e-a-l-r m-l-. ---------------------- Has de treballar molt. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Has d’---i-ar - te--s. H-- d-------- a t----- H-s d-a-r-b-r a t-m-s- ---------------------- Has d’arribar a temps. 0
Jis turi prisipilti degalų. (E--)--------osa---enzina. (---- h- d- p---- b------- (-l-) h- d- p-s-r b-n-i-a- -------------------------- (Ell) ha de posar benzina. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. (-----ha-de rep-ra--el cotxe. (---- h- d- r------ e- c----- (-l-) h- d- r-p-r-r e- c-t-e- ----------------------------- (Ell) ha de reparar el cotxe. 0
Jis turi nuplauti automobilį. (E-----a de renta---- ---xe. (---- h- d- r----- e- c----- (-l-) h- d- r-n-a- e- c-t-e- ---------------------------- (Ell) ha de rentar el cotxe. 0
Ji turi apsipirkti. (---a- -- d--f---c-mpr--. (----- h- d- f-- c------- (-l-a- h- d- f-r c-m-r-s- ------------------------- (Ella) ha de fer compres. 0
Ji turi tvarkyti butą. (--l-) ----e --te-a- -’a--r-a-e-t. (----- h- d- n------ l------------ (-l-a- h- d- n-t-j-r l-a-a-t-m-n-. ---------------------------------- (Ella) ha de netejar l’apartament. 0
Ji turi skalbti skalbinius. (--l---ha--e--e-tar--a-rob-. (----- h- d- r----- l- r---- (-l-a- h- d- r-n-a- l- r-b-. ---------------------------- (Ella) ha de rentar la roba. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. H-m-d-ana--de segu-d- ---’e-c--a. H-- d----- d- s------ a l-------- H-m d-a-a- d- s-g-i-a a l-e-c-l-. --------------------------------- Hem d’anar de seguida a l’escola. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. H-m d’an-- -e-se-u-d- a-tr-b--l--. H-- d----- d- s------ a t--------- H-m d-a-a- d- s-g-i-a a t-e-a-l-r- ---------------------------------- Hem d’anar de seguida a treballar. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. H-- d’-nar ----eguida----m---e. H-- d----- d- s------ a- m----- H-m d-a-a- d- s-g-i-a a- m-t-e- ------------------------------- Hem d’anar de seguida al metge. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. He- d-esperar l-au-ob--. H-- d-------- l--------- H-u d-e-p-r-r l-a-t-b-s- ------------------------ Heu d’esperar l’autobús. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. H-u d--sp---- el ---n. H-- d-------- e- t---- H-u d-e-p-r-r e- t-e-. ---------------------- Heu d’esperar el tren. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Heu--’-spe--- e-----i. H-- d-------- e- t---- H-u d-e-p-r-r e- t-x-. ---------------------- Heu d’esperar el taxi. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…