Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   sl Svojilni zaimki 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [sedeminšestdeset]

Svojilni zaimki 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
akiniai o--la o---- o-a-a ----- očala 0
Jis pamiršo savo akinius. Pozabil------o---o-a--. P------ j- s---- o----- P-z-b-l j- s-o-a o-a-a- ----------------------- Pozabil je svoja očala. 0
Kurgi jo akiniai? Kj- ne----ma-------o-a-a? K-- n--- i-- s---- o----- K-e n-k- i-a s-o-a o-a-a- ------------------------- Kje neki ima svoja očala? 0
laikrodis ura u-- u-a --- ura 0
Jo laikrodis sugedo. N--go-- ur- j- pok----en-. N------ u-- j- p---------- N-e-o-a u-a j- p-k-a-j-n-. -------------------------- Njegova ura je pokvarjena. 0
Laikrodis kabo ant sienos. Ura ------a st-n-. U-- v--- n- s----- U-a v-s- n- s-e-i- ------------------ Ura visi na steni. 0
pasas po--i li-t p---- l--- p-t-i l-s- ---------- potni list 0
Jis pametė savo pasą. On je ----b-l---oj potn---is-. O- j- i------ s--- p---- l---- O- j- i-g-b-l s-o- p-t-i l-s-. ------------------------------ On je izgubil svoj potni list. 0
Kurgi jo pasas? Le---e -ma s--j --------s-? L- k-- i-- s--- p---- l---- L- k-e i-a s-o- p-t-i l-s-? --------------------------- Le kje ima svoj potni list? 0
jie, jos — jų o---–-n-i-ov o-- – n----- o-i – n-i-o- ------------ oni – njihov 0
Vaikai negali rasti savo tėvų. Otro---ne-m-r-jo---jt- s-o-ih -t-r-ev. O----- n- m----- n---- s----- s------- O-r-c- n- m-r-j- n-j-i s-o-i- s-a-š-v- -------------------------------------- Otroci ne morejo najti svojih staršev. 0
Bet čia gi ateina jų tėvai! Ampa-- --e-, -r-h-ja-------o----t-r--! A----- g---- p-------- n------ s------ A-p-k- g-e-, p-i-a-a-o n-i-o-i s-a-š-! -------------------------------------- Ampak, glej, prihajajo njihovi starši! 0
Jūs — jūsų vi –-vaš v- – v-- v- – v-š -------- vi – vaš 0
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? K-ko st- ---im-l- -- --t----ju,-gos-----ü---r? K--- s-- s- i---- n- p--------- g----- M------ K-k- s-e s- i-e-i n- p-t-v-n-u- g-s-o- M-l-e-? ---------------------------------------------- Kako ste se imeli na potovanju, gospod Müller? 0
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? K----e-vaša žena- go--od--üller? K-- j- v--- ž---- g----- M------ K-e j- v-š- ž-n-, g-s-o- M-l-e-? -------------------------------- Kje je vaša žena, gospod Müller? 0
Jūs — jūsų ona --njen o-- – n--- o-a – n-e- ---------- ona – njen 0
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? Kak--s----e -m--i n- --t---nju--go--a Sc-mi-t? K--- s-- s- i---- n- p--------- g---- S------- K-k- s-e s- i-e-i n- p-t-v-n-u- g-s-a S-h-i-t- ---------------------------------------------- Kako ste se imeli na potovanju, gospa Schmidt? 0
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? K---je-v----ož,-g--p- -chmi-t? K-- j- v-- m--- g---- S------- K-e j- v-š m-ž- g-s-a S-h-i-t- ------------------------------ Kje je vaš mož, gospa Schmidt? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!