Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   sr Присвојне заменице 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [шездесет и седам]

67 [šezdeset i sedam]

Присвојне заменице 2

[Prisvojne zamenice 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
akiniai на-ч-ле н------ н-о-а-е ------- наочале 0
n-o-ale n------ n-o-a-e ------- naočale
Jis pamiršo savo akinius. Он--- з--орав---св-је н-о--л-. О- ј- з-------- с---- н------- О- ј- з-б-р-в-о с-о-е н-о-а-е- ------------------------------ Он је заборавио своје наочале. 0
O- -e zabora-i- sv--e-nao-ale. O- j- z-------- s---- n------- O- j- z-b-r-v-o s-o-e n-o-a-e- ------------------------------ On je zaboravio svoje naočale.
Kurgi jo akiniai? Ма гд---у му-на-ч-ле? М- г-- с- м- н------- М- г-е с- м- н-о-а-е- --------------------- Ма где су му наочале? 0
M---de--u-m- n--č-l-? M- g-- s- m- n------- M- g-e s- m- n-o-a-e- --------------------- Ma gde su mu naočale?
laikrodis с-т с-- с-т --- сат 0
s-t s-- s-t --- sat
Jo laikrodis sugedo. Њ---- с-- ј- по-варен. Њ---- с-- ј- п-------- Њ-г-в с-т ј- п-к-а-е-. ---------------------- Његов сат је покварен. 0
N---ov-s---je-p--va-en. N----- s-- j- p-------- N-e-o- s-t j- p-k-a-e-. ----------------------- Njegov sat je pokvaren.
Laikrodis kabo ant sienos. Са- в--и-на--иду. С-- в--- н- з---- С-т в-с- н- з-д-. ----------------- Сат виси на зиду. 0
S-- v--i -a-z-du. S-- v--- n- z---- S-t v-s- n- z-d-. ----------------- Sat visi na zidu.
pasas пасош п---- п-с-ш ----- пасош 0
pa--š p---- p-s-š ----- pasoš
Jis pametė savo pasą. Он-је-и-г-био -вој-па---. О- ј- и------ с--- п----- О- ј- и-г-б-о с-о- п-с-ш- ------------------------- Он је изгубио свој пасош. 0
O--j---zg-b-- sv-- pas-š. O- j- i------ s--- p----- O- j- i-g-b-o s-o- p-s-š- ------------------------- On je izgubio svoj pasoš.
Kurgi jo pasas? Гд---- ---а њ-гов-п-со-? Г-- ј- о--- њ---- п----- Г-е ј- о-д- њ-г-в п-с-ш- ------------------------ Где је онда његов пасош? 0
Gd---e----- --e----p----? G-- j- o--- n----- p----- G-e j- o-d- n-e-o- p-s-š- ------------------------- Gde je onda njegov pasoš?
jie, jos — jų они-– њ--о----њ-х--а / ----во о-- – њ---- / њ----- / њ----- о-и – њ-х-в / њ-х-в- / њ-х-в- ----------------------------- они – њихов / њихова / њихово 0
on--–-nj---- - --i-ova /------vo o-- – n----- / n------ / n------ o-i – n-i-o- / n-i-o-a / n-i-o-o -------------------------------- oni – njihov / njihova / njihovo
Vaikai negali rasti savo tėvų. Д-ц- н----г--на-и ---ов- р-д---ље. Д--- н- м--- н--- њ----- р-------- Д-ц- н- м-г- н-ћ- њ-х-в- р-д-т-љ-. ---------------------------------- Деца не могу наћи њихове родитеље. 0
Dec--n- mo-- ----i --i-o---r-di---j-. D--- n- m--- n---- n------ r--------- D-c- n- m-g- n-c-i n-i-o-e r-d-t-l-e- ------------------------------------- Deca ne mogu naći njihove roditelje.
Bet čia gi ateina jų tėvai! А-- е-- дол-з----х-ви---дит-љи! А-- е-- д----- њ----- р-------- А-и е-о д-л-з- њ-х-в- р-д-т-љ-! ------------------------------- Али ето долазе њихови родитељи! 0
Al- e-o-dolaze --iho-- ro--t---i! A-- e-- d----- n------ r--------- A-i e-o d-l-z- n-i-o-i r-d-t-l-i- --------------------------------- Ali eto dolaze njihovi roditelji!
Jūs — jūsų В----В-ш /-В-ша / ---е В- – В-- / В--- / В--- В- – В-ш / В-ш- / В-ш- ---------------------- Ви – Ваш / Ваша / Ваше 0
V- - --š / -a-a-- Vaše V- – V-- / V--- / V--- V- – V-š / V-š- / V-š- ---------------------- Vi – Vaš / Vaša / Vaše
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? Какв- ---б-л- Ваше --то--ње- --сп--и-е -ил--? К---- ј- б--- В--- п-------- г-------- М----- К-к-о ј- б-л- В-ш- п-т-в-њ-, г-с-о-и-е М-л-р- --------------------------------------------- Какво је било Ваше путовање, господине Милер? 0
K-k---j- -il- Vaše-p-t----j-,-gosp------Miler? K---- j- b--- V--- p--------- g-------- M----- K-k-o j- b-l- V-š- p-t-v-n-e- g-s-o-i-e M-l-r- ---------------------------------------------- Kakvo je bilo Vaše putovanje, gospodine Miler?
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? Г-е-------а ж-н-- гос---и-е --л-р? Г-- ј- В--- ж---- г-------- М----- Г-е ј- В-ш- ж-н-, г-с-о-и-е М-л-р- ---------------------------------- Где је Ваша жена, господине Милер? 0
G-e-je---ša ž-na,-gos-odine-Mi-er? G-- j- V--- ž---- g-------- M----- G-e j- V-š- ž-n-, g-s-o-i-e M-l-r- ---------------------------------- Gde je Vaša žena, gospodine Miler?
Jūs — jūsų В--–-Ваш---Ваш--/ --ше В- – В-- / В--- / В--- В- – В-ш / В-ш- / В-ш- ---------------------- Ви – Ваш / Ваша / Ваше 0
V--–--aš ---aš- - V--e V- – V-- / V--- / V--- V- – V-š / V-š- / V-š- ---------------------- Vi – Vaš / Vaša / Vaše
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? Какв---е бил--Ва-- --т-ва-е, г--пођо-Шми--? К---- ј- б--- В--- п-------- г------ Ш----- К-к-о ј- б-л- В-ш- п-т-в-њ-, г-с-о-о Ш-и-т- ------------------------------------------- Какво је било Ваше путовање, госпођо Шмидт? 0
K--vo--e--il- Vaše--u-----je- g--po-o-Š--dt? K---- j- b--- V--- p--------- g------ Š----- K-k-o j- b-l- V-š- p-t-v-n-e- g-s-o-o Š-i-t- -------------------------------------------- Kakvo je bilo Vaše putovanje, gospođo Šmidt?
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? Г-е--- -а---у-- -о-пођ- Ш-идт? Г-- ј- В-- м--- г------ Ш----- Г-е ј- В-ш м-ж- г-с-о-о Ш-и-т- ------------------------------ Где је Ваш муж, госпођо Шмидт? 0
G-e-j--V-š--už,--osp--- Š--dt? G-- j- V-- m--- g------ Š----- G-e j- V-š m-ž- g-s-o-o Š-i-t- ------------------------------ Gde je Vaš muž, gospođo Šmidt?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!