Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   be Прыналежныя займеннікі 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [шэсцьдзесят сем]

67 [shests’dzesyat sem]

Прыналежныя займеннікі 2

Prynalezhnyya zaymennіkі 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
akiniai ак--яры а______ а-у-я-ы ------- акуляры 0
ak-lya-y a_______ a-u-y-r- -------- akulyary
Jis pamiršo savo akinius. Ё- з-быў---а- --уляры. Ё_ з____ с___ а_______ Ё- з-б-ў с-а- а-у-я-ы- ---------------------- Ён забыў свае акуляры. 0
E--za--- -----ak-l--r-. E_ z____ s___ a________ E- z-b-u s-a- a-u-y-r-. ----------------------- En zabyu svae akulyary.
Kurgi jo akiniai? Дзе-ж-яго -к---р-? Д__ ж я__ а_______ Д-е ж я-о а-у-я-ы- ------------------ Дзе ж яго акуляры? 0
D----h--a-- a-------? D__ z_ y___ a________ D-e z- y-g- a-u-y-r-? --------------------- Dze zh yago akulyary?
laikrodis г--зін--к г________ г-д-і-н-к --------- гадзіннік 0
g-dz-n--k g________ g-d-і-n-k --------- gadzіnnіk
Jo laikrodis sugedo. Яго -----н--- --а-а-ся. Я__ г________ з________ Я-о г-д-і-н-к з-а-а-с-. ----------------------- Яго гадзіннік зламаўся. 0
Yago-g---іnnі--z-a-ausya. Y___ g________ z_________ Y-g- g-d-і-n-k z-a-a-s-a- ------------------------- Yago gadzіnnіk zlamausya.
Laikrodis kabo ant sienos. Гадз--нік-в-с-ць -а -ц-не. Г________ в_____ н_ с_____ Г-д-і-н-к в-с-ц- н- с-я-е- -------------------------- Гадзіннік вісіць на сцяне. 0
Gad--nnі- v-sіts--na sts--ne. G________ v______ n_ s_______ G-d-і-n-k v-s-t-’ n- s-s-a-e- ----------------------------- Gadzіnnіk vіsіts’ na stsyane.
pasas па-п-рт п______ п-ш-а-т ------- пашпарт 0
p-s--art p_______ p-s-p-r- -------- pashpart
Jis pametė savo pasą. Ё- -гу-і-----й-п--па-т. Ё_ з_____ с___ п_______ Ё- з-у-і- с-о- п-ш-а-т- ----------------------- Ён згубіў свой пашпарт. 0
En z--b-- -v------hp--t. E_ z_____ s___ p________ E- z-u-і- s-o- p-s-p-r-. ------------------------ En zgubіu svoy pashpart.
Kurgi jo pasas? Д---ж-я-о---ш-а--? Д__ ж я__ п_______ Д-е ж я-о п-ш-а-т- ------------------ Дзе ж яго пашпарт? 0
Dze--- ya-o pas-pa--? D__ z_ y___ p________ D-e z- y-g- p-s-p-r-? --------------------- Dze zh yago pashpart?
jie, jos — jų яны---іх я__ – і_ я-ы – і- -------- яны – іх 0
ya-y –--kh y___ – і__ y-n- – і-h ---------- yany – іkh
Vaikai negali rasti savo tėvų. Дз-ці не м--уць-з---с-- св--- б-ць--ў. Д____ н_ м_____ з______ с____ б_______ Д-е-і н- м-г-ц- з-а-с-і с-а-х б-ц-к-ў- -------------------------------------- Дзеці не могуць знайсці сваіх бацькоў. 0
Dze-s- -- -ogu--’ -n--st-----a-------s---u. D_____ n_ m______ z_______ s_____ b________ D-e-s- n- m-g-t-’ z-a-s-s- s-a-k- b-t-’-o-. ------------------------------------------- Dzetsі ne moguts’ znaystsі svaіkh bats’kou.
Bet čia gi ateina jų tėvai! Ал- вось -д--ь -х бацьк-! А__ в___ і____ і_ б______ А-е в-с- і-у-ь і- б-ц-к-! ------------------------- Але вось ідуць іх бацькі! 0
Al- vo-- -dut-- іk- -a-s-k-! A__ v___ і_____ і__ b_______ A-e v-s- і-u-s- і-h b-t-’-і- ---------------------------- Ale vos’ іduts’ іkh bats’kі!
Jūs — jūsų В- –--аш В_ – В__ В- – В-ш -------- Вы – Ваш 0
Vy---Vash V_ – V___ V- – V-s- --------- Vy – Vash
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? Як-пр-й-ла --ш- п------- -пада- М----? Я_ п______ В___ п_______ с_____ М_____ Я- п-а-ш-а В-ш- п-е-д-а- с-а-а- М-л-р- -------------------------------------- Як прайшла Ваша паездка, спадар Мюлер? 0
Ya- p-ay---a ---h-----zdka,-spada- M---e-? Y__ p_______ V____ p_______ s_____ M______ Y-k p-a-s-l- V-s-a p-e-d-a- s-a-a- M-u-e-? ------------------------------------------ Yak prayshla Vasha paezdka, spadar Myuler?
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? Дзе-В-ш----нка, с---ар Мюл--? Д__ В___ ж_____ с_____ М_____ Д-е В-ш- ж-н-а- с-а-а- М-л-р- ----------------------------- Дзе Ваша жонка, спадар Мюлер? 0
Dz--Vas-a--hon-a,-spada- Myuler? D__ V____ z______ s_____ M______ D-e V-s-a z-o-k-, s-a-a- M-u-e-? -------------------------------- Dze Vasha zhonka, spadar Myuler?
Jūs — jūsų В--- --ш В_ – В__ В- – В-ш -------- Вы – Ваш 0
V- –--ash V_ – V___ V- – V-s- --------- Vy – Vash
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? Як-п--йшл- -а-а па-з-к-----а--рыня Ш--т? Я_ п______ В___ п_______ с________ Ш____ Я- п-а-ш-а В-ш- п-е-д-а- с-а-а-ы-я Ш-і-? ---------------------------------------- Як прайшла Ваша паездка, спадарыня Шміт? 0
Y-k-pr----la ---h--p-e---a, ---da---y--Shm--? Y__ p_______ V____ p_______ s_________ S_____ Y-k p-a-s-l- V-s-a p-e-d-a- s-a-a-y-y- S-m-t- --------------------------------------------- Yak prayshla Vasha paezdka, spadarynya Shmіt?
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? Дзе-----м-ж, спадар-ня -м-т? Д__ В__ м___ с________ Ш____ Д-е В-ш м-ж- с-а-а-ы-я Ш-і-? ---------------------------- Дзе Ваш муж, спадарыня Шміт? 0
Dz--Va-- ---h- --a-ar---a S-mі-? D__ V___ m____ s_________ S_____ D-e V-s- m-z-, s-a-a-y-y- S-m-t- -------------------------------- Dze Vash muzh, spadarynya Shmіt?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + baltarusių (1-100) MP3 baltarusių (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!