Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   el Κτητικές αντωνυμίες 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [εξήντα επτά]

67 [exḗnta eptá]

Κτητικές αντωνυμίες 2

[Ktētikés antōnymíes 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių graikų Žaisti Daugiau
akiniai τα γ----ά τα γυαλιά 0
t- g----- ta g----á ta gyaliá t- g-a-i- ---------
Jis pamiršo savo akinius. Ξέ---- τ- γ----- τ--. Ξέχασε τα γυαλιά του. 0
X------ t- g----- t--. Xé----- t- g----- t--. Xéchase ta gyaliá tou. X-c-a-e t- g-a-i- t-u. ---------------------.
Kurgi jo akiniai? Μα π-- έ--- τ- γ----- τ--; Μα πού έχει τα γυαλιά του; 0
M- p-- é---- t- g----- t--? Ma p-- é---- t- g----- t--? Ma poú échei ta gyaliá tou? M- p-ú é-h-i t- g-a-i- t-u? --------------------------?
laikrodis το ρ---ι το ρολόι 0
t- r---- to r---i to rolói t- r-l-i --------
Jo laikrodis sugedo. Το ρ---- τ-- χ-----. Το ρολόι του χάλασε. 0
T- r---- t-- c------. To r---- t-- c------. To rolói tou chálase. T- r-l-i t-u c-á-a-e. --------------------.
Laikrodis kabo ant sienos. Το ρ---- κ------- σ--- τ----. Το ρολόι κρέμεται στον τοίχο. 0
T- r---- k------- s--- t-----. To r---- k------- s--- t-----. To rolói krémetai ston toícho. T- r-l-i k-é-e-a- s-o- t-í-h-. -----------------------------.
pasas το δ--------ο το διαβατήριο 0
t- d--------- to d--------o to diabatḗrio t- d-a-a-ḗ-i- -------------
Jis pametė savo pasą. Έχ--- τ- δ--------- τ--. Έχασε το διαβατήριό του. 0
É----- t- d--------- t--. Éc---- t- d--------- t--. Échase to diabatḗrió tou. É-h-s- t- d-a-a-ḗ-i- t-u. ------------------------.
Kurgi jo pasas? Μα π-- έ--- τ- δ--------- τ--; Μα πού έχει το διαβατήριό του; 0
M- p-- é---- t- d--------- t--? Ma p-- é---- t- d--------- t--? Ma poú échei to diabatḗrió tou? M- p-ú é-h-i t- d-a-a-ḗ-i- t-u? ------------------------------?
jie, jos — jų αυ-- – δ--- τ--ς αυτά – δικά τους 0
a--- – d--- t--- au-- – d--- t--s autá – diká tous a-t- – d-k- t-u- -----–----------
Vaikai negali rasti savo tėvų. Τα π----- δ-- μ------ ν- β---- τ--- γ----- τ---. Τα παιδιά δεν μπορούν να βρουν τους γονείς τους. 0
T- p----- d-- m------ n- b---- t--- g----- t---. Ta p----- d-- m------ n- b---- t--- g----- t---. Ta paidiá den mporoún na broun tous goneís tous. T- p-i-i- d-n m-o-o-n n- b-o-n t-u- g-n-í- t-u-. -----------------------------------------------.
Bet čia gi ateina jų tėvai! Αλ-- ν-- έ------- ο- γ----- τ---! Αλλά να, έρχονται οι γονείς τους! 0
A--- n-, é-------- o- g----- t---! Al-- n-- é-------- o- g----- t---! Allá na, érchontai oi goneís tous! A-l- n-, é-c-o-t-i o- g-n-í- t-u-! -------,-------------------------!
Jūs — jūsų εσ--- – δ--- σ-ς εσείς – δικό σας 0
e---- – d--- s-- es--- – d--- s-s eseís – dikó sas e-e-s – d-k- s-s ------–---------
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? Πώ- ή--- τ- τ----- σ--- κ---- M-----; Πώς ήταν το ταξίδι σας, κύριε Müller; 0
P-- ḗ--- t- t----- s--, k---- M-----? Pṓ- ḗ--- t- t----- s--- k---- M-----? Pṓs ḗtan to taxídi sas, kýrie Müller? P-s ḗ-a- t- t-x-d- s-s, k-r-e M-l-e-? ----------------------,-------------?
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? Πο- ε---- η γ------ σ--- κ---- M-----; Πού είναι η γυναίκα σας, κύριε Müller; 0
P-- e---- ē g------ s--, k---- M-----? Po- e---- ē g------ s--- k---- M-----? Poú eínai ē gynaíka sas, kýrie Müller? P-ú e-n-i ē g-n-í-a s-s, k-r-e M-l-e-? -----------------------,-------------?
Jūs — jūsų εσ--- – δ--- σ-ς εσείς – δικό σας 0
e---- – d--- s-- es--- – d--- s-s eseís – dikó sas e-e-s – d-k- s-s ------–---------
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? Πώ- ή--- τ- τ----- σ--- κ---- S------; Πώς ήταν το ταξίδι σας, κυρία Schmidt; 0
P-- ḗ--- t- t----- s--, k---- S------? Pṓ- ḗ--- t- t----- s--- k---- S------? Pṓs ḗtan to taxídi sas, kyría Schmidt? P-s ḗ-a- t- t-x-d- s-s, k-r-a S-h-i-t? ----------------------,--------------?
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? Πο- ε---- ο ά----- σ--- κ---- S------; Πού είναι ο άντρας σας, κυρία Schmidt; 0
P-- e---- o á----- s--, k---- S------? Po- e---- o á----- s--- k---- S------? Poú eínai o ántras sas, kyría Schmidt? P-ú e-n-i o á-t-a- s-s, k-r-a S-h-i-t? ----------------------,--------------?

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!