Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   kk Possessive pronouns 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [алпыс жеті]

67 [alpıs jeti]

Possessive pronouns 2

[Täweldik esimdigi 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kazachų Žaisti Daugiau
akiniai К-з-л----к К--------- К-з-л-і-і- ---------- Көзілдірік 0
Kö---d--ik K--------- K-z-l-i-i- ---------- Közildirik
Jis pamiršo savo akinius. Ол ө--ні--кө--лдірі-ін-ұмыты- ке-т-. О- ө----- к----------- ұ----- к----- О- ө-і-і- к-з-л-і-і-і- ұ-ы-ы- к-т-і- ------------------------------------ Ол өзінің көзілдірігін ұмытып кетті. 0
O- özi--ñ -ö--l-i--g-n-u-ıtı- ---ti. O- ö----- k----------- u----- k----- O- ö-i-i- k-z-l-i-i-i- u-ı-ı- k-t-i- ------------------------------------ Ol öziniñ közildirigin umıtıp ketti.
Kurgi jo akiniai? О-ың-кө--л---і-і ----а екен? О--- к---------- қ---- е---- О-ы- к-з-л-і-і-і қ-й-а е-е-? ---------------------------- Оның көзілдірігі қайда екен? 0
O--ñ-k-----i-ig---a--a-----? O--- k---------- q---- e---- O-ı- k-z-l-i-i-i q-y-a e-e-? ---------------------------- Onıñ közildirigi qayda eken?
laikrodis с-ғат с---- с-ғ-т ----- сағат 0
s--at s---- s-ğ-t ----- sağat
Jo laikrodis sugedo. О--ң с-ғат- -ұз-л-- -алды. О--- с----- б------ қ----- О-ы- с-ғ-т- б-з-л-п қ-л-ы- -------------------------- Оның сағаты бұзылып қалды. 0
O--- -ağ--ı-buz--ı- -----. O--- s----- b------ q----- O-ı- s-ğ-t- b-z-l-p q-l-ı- -------------------------- Onıñ sağatı buzılıp qaldı.
Laikrodis kabo ant sienos. Са-ат --б-р-а----л-ні---ұр. С---- қ-------- і----- т--- С-ғ-т қ-б-р-а-а і-і-і- т-р- --------------------------- Сағат қабырғада ілініп тұр. 0
S---t qa-ırğ--a il-------r. S---- q-------- i----- t--- S-ğ-t q-b-r-a-a i-i-i- t-r- --------------------------- Sağat qabırğada ilinip tur.
pasas төл-ұжат т------- т-л-ұ-а- -------- төлқұжат 0
tö-quj-t t------- t-l-u-a- -------- tölqujat
Jis pametė savo pasą. Ол--өлқ--а-ын -о-а--ып---д-. О- т--------- ж------- а---- О- т-л-ұ-а-ы- ж-ғ-л-ы- а-д-. ---------------------------- Ол төлқұжатын жоғалтып алды. 0
O- -ö-q----ın --ğalt-- al-ı. O- t--------- j------- a---- O- t-l-u-a-ı- j-ğ-l-ı- a-d-. ---------------------------- Ol tölqujatın joğaltıp aldı.
Kurgi jo pasas? О--- --л---аты -айд--е---? О--- т-------- қ---- е---- О-ы- т-л-ұ-а-ы қ-й-а е-е-? -------------------------- Оның төлқұжаты қайда екен? 0
On-ñ-tö--u-a-ı -------k--? O--- t-------- q---- e---- O-ı- t-l-u-a-ı q-y-a e-e-? -------------------------- Onıñ tölqujatı qayda eken?
jie, jos — jų о-а- - өз-е-ін-ң о--- – ө-------- о-а- – ө-д-р-н-ң ---------------- олар – өздерінің 0
ola- - öz---iniñ o--- – ö-------- o-a- – ö-d-r-n-ñ ---------------- olar – özderiniñ
Vaikai negali rasti savo tėvų. Б-лалар -з-е--ні- ----а-асын -аба---ма- жүр. Б------ ө-------- а--------- т--- а---- ж--- Б-л-л-р ө-д-р-н-ң а-а-а-а-ы- т-б- а-м-й ж-р- -------------------------------------------- Балалар өздерінің ата-анасын таба алмай жүр. 0
Bal-lar---de--n---at----as-n --b-----a- j-r. B------ ö-------- a--------- t--- a---- j--- B-l-l-r ö-d-r-n-ñ a-a-a-a-ı- t-b- a-m-y j-r- -------------------------------------------- Balalar özderiniñ ata-anasın taba almay jür.
Bet čia gi ateina jų tėvai! А---------ә-е -еле-----р ғ--! А-------- ә-- к--- ж---- ғ--- А-а-а-а-ы ә-е к-л- ж-т-р ғ-й- ----------------------------- Ата-анасы әне келе жатыр ғой! 0
A-a-a-a-- --- -e-e--at-r-ğoy! A-------- ä-- k--- j---- ğ--- A-a-a-a-ı ä-e k-l- j-t-r ğ-y- ----------------------------- Ata-anası äne kele jatır ğoy!
Jūs — jūsų С---– -і-дің С-- – С----- С-з – С-з-і- ------------ Сіз – Сіздің 0
S-- --S---iñ S-- – S----- S-z – S-z-i- ------------ Siz – Sizdiñ
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? М-л-ер-м-р----с-зд-ң-са--р---- қ---- б--ды? М----- м----- с----- с-------- қ---- б----- М-л-е- м-р-а- с-з-і- с-п-р-ң-з қ-л-й б-л-ы- ------------------------------------------- Мюллер мырза, сіздің сапарыңыз қалай болды? 0
M-ul-e- m---a--s-z-iñ sap-rıñ-- -a--y bo-d-? M------ m----- s----- s-------- q---- b----- M-u-l-r m-r-a- s-z-i- s-p-r-ñ-z q-l-y b-l-ı- -------------------------------------------- Myuller mırza, sizdiñ saparıñız qalay boldı?
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? М--л-- --рза--сі-д-ң--йелі--з-қ-йд-? М----- м----- с----- ә------- қ----- М-л-е- м-р-а- с-з-і- ә-е-і-і- қ-й-а- ------------------------------------ Мюллер мырза, сіздің әйеліңіз қайда? 0
M--ll-r-m-r----sizdi- äy----i- -----? M------ m----- s----- ä------- q----- M-u-l-r m-r-a- s-z-i- ä-e-i-i- q-y-a- ------------------------------------- Myuller mırza, sizdiñ äyeliñiz qayda?
Jūs — jūsų Сіз – С-здің С-- – С----- С-з – С-з-і- ------------ Сіз – Сіздің 0
S-z----i-d-ñ S-- – S----- S-z – S-z-i- ------------ Siz – Sizdiñ
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? Шм-дт --н--- --з----с---р--ыз -а-ай -----? Ш---- х----- с----- с-------- қ---- б----- Ш-и-т х-н-м- с-з-і- с-п-р-ң-з қ-л-й б-л-ы- ------------------------------------------ Шмидт ханым, сіздің сапарыңыз қалай болды? 0
Şmï-t x-nım, si-diñ --par-ñı- -a--- --ld-? Ş---- x----- s----- s-------- q---- b----- Ş-ï-t x-n-m- s-z-i- s-p-r-ñ-z q-l-y b-l-ı- ------------------------------------------ Şmïdt xanım, sizdiñ saparıñız qalay boldı?
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? Шм--- --н-м,----д-- күй--ің----айда? Ш---- х----- с----- к-------- қ----- Ш-и-т х-н-м- с-з-і- к-й-у-ң-з қ-й-а- ------------------------------------ Шмидт ханым, сіздің күйеуіңіз қайда? 0
Ş-ïd- xa--m---i---- -ü-e-i-i--q-yda? Ş---- x----- s----- k-------- q----- Ş-ï-t x-n-m- s-z-i- k-y-w-ñ-z q-y-a- ------------------------------------ Şmïdt xanım, sizdiñ küyewiñiz qayda?

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!