Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   cs smět něco

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [sedmdesát tři]

smět něco

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? S-íš--ž---dit a--o? S--- u- ř---- a---- S-í- u- ř-d-t a-t-? ------------------- Smíš už řídit auto? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? Sm-- už--ít ----h--? S--- u- p-- a------- S-í- u- p-t a-k-h-l- -------------------- Smíš už pít alkohol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Sm----ž --m-/ -a-- ----o--t d-----r--i--? S--- u- s-- / s--- c------- d- z--------- S-í- u- s-m / s-m- c-s-o-a- d- z-h-a-i-í- ----------------------------------------- Smíš už sám / sama cestovat do zahraničí? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) sm-t s--- s-ě- ---- smět 0
Ar mes čia galime rūkyti? S-í-e--a-y k----t? S---- t--- k------ S-í-e t-d- k-u-i-? ------------------ Smíme tady kouřit? 0
Ar čia galima rūkyti? S-í-----u-------? S-- s- t- k------ S-í s- t- k-u-i-? ----------------- Smí se tu kouřit? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? L-- -la-i--------ní-kar--u? L-- p----- k------- k------ L-e p-a-i- k-e-i-n- k-r-o-? --------------------------- Lze platit kreditní kartou? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Lze--la-i--še---? L-- p----- š----- L-e p-a-i- š-k-m- ----------------- Lze platit šekem? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Lz- -latit-hot-v-? L-- p----- h------ L-e p-a-i- h-t-v-? ------------------ Lze platit hotově? 0
Ar galiu paskambinti? Mo-u -i za-ele--n-v--? M--- s- z------------- M-h- s- z-t-l-f-n-v-t- ---------------------- Mohu si zatelefonovat? 0
Ar galiu kai ko paklausti? Mo-u -e-na--ě-o-z--t-t? M--- s- n- n--- z------ M-h- s- n- n-c- z-p-a-? ----------------------- Mohu se na něco zeptat? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Mo-- n--o-říci? M--- n--- ř---- M-h- n-c- ř-c-? --------------- Mohu něco říci? 0
Jam negalima miegoti parke. O- ----í----t------k-. O- n---- s--- v p----- O- n-s-í s-á- v p-r-u- ---------------------- On nesmí spát v parku. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. O----s---s--t---au--. O- n---- s--- v a---- O- n-s-í s-á- v a-t-. --------------------- On nesmí spát v autě. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. On-n-s-í -p-- -- ----až-. O- n---- s--- n- n------- O- n-s-í s-á- n- n-d-a-í- ------------------------- On nesmí spát na nádraží. 0
Ar galime sėstis? Může-e se-pos----? M----- s- p------- M-ž-m- s- p-s-d-t- ------------------ Můžeme se posadit? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? Můžem- -ost-- -----ní -ís--k? M----- d----- j------ l------ M-ž-m- d-s-a- j-d-l-í l-s-e-? ----------------------------- Můžeme dostat jídelní lístek? 0
Ar galime sumokėti atskirai? Může-e-za-la----zvlá--? M----- z------- z------ M-ž-m- z-p-a-i- z-l-š-? ----------------------- Můžeme zaplatit zvlášť? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!