Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   cs velký – malý

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [šedesát osm]

velký – malý

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
didelis ir mažas ve--ý-- -alý v---- a m--- v-l-ý a m-l- ------------ velký a malý 0
Dramblys yra didelis. S-on -e-vel-ý. S--- j- v----- S-o- j- v-l-ý- -------------- Slon je velký. 0
Pelė yra maža. Myš--e----á. M-- j- m---- M-š j- m-l-. ------------ Myš je malá. 0
tamsus ir šviesus t-a-ý-- s--t-ý t---- a s----- t-a-ý a s-ě-l- -------------- tmavý a světlý 0
Naktis yra tamsi. N---j--t-avá. N-- j- t----- N-c j- t-a-á- ------------- Noc je tmavá. 0
Diena yra šviesi. De- -- -vět-ý. D-- j- s------ D-n j- s-ě-l-. -------------- Den je světlý. 0
senas ir jaunas st-rý a mla-ý s---- a m---- s-a-ý a m-a-ý ------------- starý a mladý 0
Mūsų senelis yra labai senas. Ná---ě-a -e-v--m- -ta--. N-- d--- j- v---- s----- N-š d-d- j- v-l-i s-a-ý- ------------------------ Náš děda je velmi starý. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. P-ed-7- let- b---ještě --ad-. P--- 7- l--- b-- j---- m----- P-e- 7- l-t- b-l j-š-ě m-a-ý- ----------------------------- Před 70 lety byl ještě mladý. 0
gražus ir bjaurus h-zk- - o-k-i-ý h---- a o------ h-z-ý a o-k-i-ý --------------- hezký a ošklivý 0
Drugelis yra gražus. Mo--l je-he---. M---- j- h----- M-t-l j- h-z-ý- --------------- Motýl je hezký. 0
Voras yra bjaurus. P-vou---e o--l--ý. P----- j- o------- P-v-u- j- o-k-i-ý- ------------------ Pavouk je ošklivý. 0
storas ir plonas t--s---a---b--ý t----- a h----- t-u-t- a h-b-n- --------------- tlustý a hubený 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. Sto----v----n- -e-t--stá. S-------- ž--- j- t------ S-o-i-o-á ž-n- j- t-u-t-. ------------------------- Stokilová žena je tlustá. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. P---s-ti-i-ový-muž -e---ben-. P------------- m-- j- h------ P-d-s-t-k-l-v- m-ž j- h-b-n-. ----------------------------- Padesátikilový muž je hubený. 0
brangus ir pigus dra-- a--e-ný d---- a l---- d-a-ý a l-v-ý ------------- drahý a levný 0
Automobilis yra brangus. A-----------é. A--- j- d----- A-t- j- d-a-é- -------------- Auto je drahé. 0
Laikraštis yra pigus. No-i-y j-o--levné. N----- j--- l----- N-v-n- j-o- l-v-é- ------------------ Noviny jsou levné. 0

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...