Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   cs Sport

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [čtyřicet devět]

Sport

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? Sp--tu-eš? S--------- S-o-t-j-š- ---------- Sportuješ? 0
Taip, aš privalau judėti. A-o--p-t-e-u-i poh-b. A--- p-------- p----- A-o- p-t-e-u-i p-h-b- --------------------- Ano, potřebuji pohyb. 0
(Aš) lankau sporto klubą. Jse--č--nem --o-tov---o -lub-. J--- č----- s---------- k----- J-e- č-e-e- s-o-t-v-í-o k-u-u- ------------------------------ Jsem členem sportovního klubu. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. Hr--eme-f---a-. H------ f------ H-a-e-e f-t-a-. --------------- Hrajeme fotbal. 0
Kartais (mes) plaukome. Někd- -l-ve-e. N---- p------- N-k-y p-a-e-e- -------------- Někdy plaveme. 0
Arba važinėjamės dviračiais. Ne-o je-dí-- -a-kol-. N--- j------ n- k---- N-b- j-z-í-e n- k-l-. --------------------- Nebo jezdíme na kole. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. V n-š-m -ě--- -e---tba--v--s-a-ión. V n---- m---- j- f-------- s------- V n-š-m m-s-ě j- f-t-a-o-ý s-a-i-n- ----------------------------------- V našem městě je fotbalový stadión. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. J- tam-i --o------s- s---o-. J- t-- i p------- s- s------ J- t-m i p-o-á-n- s- s-u-o-. ---------------------------- Je tam i plovárna se saunou. 0
Ir yra golfo aikštė. A j--t-- ta-é go-fo-- -ři---. A j- t-- t--- g------ h------ A j- t-m t-k- g-l-o-é h-i-t-. ----------------------------- A je tam také golfové hřiště. 0
Ką rodo per televizorių? C- -e-v televi-i? C- j- v t-------- C- j- v t-l-v-z-? ----------------- Co je v televizi? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. Teď -áva-í---tb-l. T-- d----- f------ T-ď d-v-j- f-t-a-. ------------------ Teď dávají fotbal. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. N--e-k- hraje -r-t------i-. N------ h---- p---- A------ N-m-c-o h-a-e p-o-i A-g-i-. --------------------------- Německo hraje proti Anglii. 0
Kas laimi? K----yh---á? K-- v------- K-o v-h-á-á- ------------ Kdo vyhrává? 0
Neturiu supratimo / nežinau. N-m-------n-. N---- t------ N-m-m t-š-n-. ------------- Nemám tušení. 0
Šiuo metu lygiosios. T---j---- ne---h-dně. T-- j- t- n---------- T-ď j- t- n-r-z-o-n-. --------------------- Teď je to nerozhodně. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. R-z---čí--e --B----e. R------- j- z B------ R-z-o-č- j- z B-l-i-. --------------------- Rozhodčí je z Belgie. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. Te--se -u-e-kopa- ----lta. T-- s- b--- k---- p------- T-ď s- b-d- k-p-t p-n-l-a- -------------------------- Teď se bude kopat penalta. 0
Įvartis! Vienas — nulis! G-l! --dn-----a! G--- J---- n---- G-l- J-d-a n-l-! ---------------- Gól! Jedna nula! 0

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...