Pasikalbėjimų knygelė

lt Kine   »   cs V kině

45 [keturiasdešimt penki]

Kine

Kine

45 [čtyřicet pět]

V kině

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
Mes norime eiti / Einame (eisime) į kiną. Chce-----t-d------. C----- j-- d- k---- C-c-m- j-t d- k-n-. ------------------- Chceme jít do kina. 0
Šiandien eina geras filmas. Dn---se--------obr- fil-. D--- s- h---- d---- f---- D-e- s- h-a-e d-b-ý f-l-. ------------------------- Dnes se hraje dobrý film. 0
Filmas (yra) visai naujas. Je-to-ú-l-ě--o---f-l-. J- t- ú---- n--- f---- J- t- ú-l-ě n-v- f-l-. ---------------------- Je to úplně nový film. 0
Kur (yra) kasa? Kde--e po--a---? K-- j- p-------- K-e j- p-k-a-n-? ---------------- Kde je pokladna? 0
Ar dar yra laisvų vietų? Js-- ----ě-v-l---m----? J--- j---- v---- m----- J-o- j-š-ě v-l-á m-s-a- ----------------------- Jsou ještě volná místa? 0
Kiek kainuoja bilietai? K-l-- ---j----tup----? K---- s---- v--------- K-l-k s-o-í v-t-p-n-y- ---------------------- Kolik stojí vstupenky? 0
Kada prasideda seansas? Kd- z-č--á-p-e-stave--? K-- z----- p----------- K-y z-č-n- p-e-s-a-e-í- ----------------------- Kdy začíná představení? 0
Kiek trunka filmas? Ja--dlo-ho --n ---- -r-á? J-- d----- t-- f--- t---- J-k d-o-h- t-n f-l- t-v-? ------------------------- Jak dlouho ten film trvá? 0
Ar galima bilietus užsakyti iš anksto? L-e-si--ez-r-o-at ---u-e-ky? L-- s- r--------- v--------- L-e s- r-z-r-o-a- v-t-p-n-y- ---------------------------- Lze si rezervovat vstupenky? 0
(Aš) norėčiau sėdėti gale. Ch-ěl --cht-l---ych --d-t-v--d-. C---- / c----- b--- s---- v----- C-t-l / c-t-l- b-c- s-d-t v-a-u- -------------------------------- Chtěl / chtěla bych sedět vzadu. 0
(Aš) norėčiau sėdėti priekyje. C--ěl-/ c-t-----y---se------p---u. C---- / c----- b--- s---- v------- C-t-l / c-t-l- b-c- s-d-t v-p-e-u- ---------------------------------- Chtěl / chtěla bych sedět vepředu. 0
(Aš) norėčiau sėdėti viduryje. C-tě--- -h-ě-- -y-h s--ět-----s---d. C---- / c----- b--- s---- u--------- C-t-l / c-t-l- b-c- s-d-t u-r-s-ř-d- ------------------------------------ Chtěl / chtěla bych sedět uprostřed. 0
Filmas buvo įdomus. Te- f--m---l-napín-v-. T-- f--- b-- n-------- T-n f-l- b-l n-p-n-v-. ---------------------- Ten film byl napínavý. 0
Filmas buvo nenuobodus. T-n film-----l n-dn-. T-- f--- n---- n----- T-n f-l- n-b-l n-d-ý- --------------------- Ten film nebyl nudný. 0
Bet knyga, pagal kurią (buvo) sukurtas filmas, buvo geresnė. A-e----žní př---oha-by-----pší. A-- k----- p------- b--- l----- A-e k-i-n- p-e-l-h- b-l- l-p-í- ------------------------------- Ale knižní předloha byla lepší. 0
Kokia buvo muzika? Jaká------h-db-? J--- b--- h----- J-k- b-l- h-d-a- ---------------- Jaká byla hudba? 0
Kokie buvo aktoriai? Ja-í-by-- her-i? J--- b--- h----- J-c- b-l- h-r-i- ---------------- Jací byli herci? 0
Ar buvo angliški subtitrai? M-l--en-f--m-a--l-ck- ---u---? M-- t-- f--- a------- t------- M-l t-n f-l- a-g-i-k- t-t-l-y- ------------------------------ Měl ten film anglické titulky? 0

Kalba ir muzika

Muzika – tai pasaulinis fenomenas. Visi pasaulio žmonės kuria muziką. Muzika suprantama visose kultūrose. Tai įrodė moksliniai tyrimai. Jų metu izoliuotoje gentyje buvo grojama vakarų muzika. Toji Afrikos gentis neturėjo jokio priėjimo prie modernaus pasaulio. Tačiau jie atpažindavo, kurios dainos buvo linksmos, o kurios liūdnos. Dar kol kas nebuvo ištyrinėta to priežastis. Tačiau muzika yra kalba be sienų. Ir kažkaip visi sugebame teisingai ją interpretuoti. Vis dėlto muzika neturi evoliucinio pranašumo. Tai, kad mes ją suprantame, yra susiję su mūsų kalba. Mat muzika ir kalba priklauso kartu. Smegenys muziką ir kalbą apdoroja panašiai. Jos panašiai funkcionuoja. Susideda iš tonų ir garsų, sekančių konkrečiomis taisyklėmis. Net kūdikiai supranta muzika, jie to išmoksta dar gimdoje. Jie girdi savo mamos kalbos melodiją. O gimę jie gali suprasti muziką. Galima sakyti, kad muzika imituoja kalbų melodiją. Per kalbos ir muzikos greitį išreiškiamos emocijos. Tad naudodamiesi savo lingvistinėmis žiniomis, suprantame emocijas muzikoje. Todėl muzikalūs žmonės dažnai lengviau mokosi kalbų. Daugelis muzikantų kalbas įsimena lyg melodijas. Taip jiems lengviau jas įsiminti. Įdomu tai, kad lopšinės visame pasaulyje skamba labai panašiai. Tai įrodo, kad muzikos kalba yra tarptautinė kalba. Taip pat tai turbūt pati gražiausia iš visų kalbų...