Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   cs Spojky 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [devadesát šest]

Spojky 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. Vs--nu- -akm-le-zazvoní --dík. V------ j------ z------ b----- V-t-n-, j-k-i-e z-z-o-í b-d-k- ------------------------------ Vstanu, jakmile zazvoní budík. 0
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. J-e- una----- jakm--e se------čit. J--- u------- j------ s- m-- u---- J-e- u-a-e-ý- j-k-i-e s- m-m u-i-. ---------------------------------- Jsem unavený, jakmile se mám učit. 0
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. P-e--a---p-----at- ----i --d- 6-. P------- p-------- a- m- b--- 6-- P-e-t-n- p-a-o-a-, a- m- b-d- 6-. --------------------------------- Přestanu pracovat, až mi bude 60. 0
Kada (jūs) paskambinsite? Kdy-zav----e? K-- z-------- K-y z-v-l-t-? ------------- Kdy zavoláte? 0
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. Až b-du m-- t--c-u--asu. A- b--- m-- t----- č---- A- b-d- m-t t-o-h- č-s-. ------------------------ Až budu mít trochu času. 0
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. Z--ol-, ---bude -í-----c-- ča-u. Z------ a- b--- m-- t----- č---- Z-v-l-, a- b-d- m-t t-o-h- č-s-. -------------------------------- Zavolá, až bude mít trochu času. 0
Ar ilgai (jūs) dirbsite? J-----o-ho--ud-te pra-o-at? J-- d----- b----- p-------- J-k d-o-h- b-d-t- p-a-o-a-? --------------------------- Jak dlouho budete pracovat? 0
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. Bu-u p-a--vat,--o----b--- -oci. B--- p-------- d---- b--- m---- B-d- p-a-o-a-, d-k-d b-d- m-c-. ------------------------------- Budu pracovat, dokud budu moci. 0
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. B--u ---c--a-- ---ud --du -d---ý ---d----. B--- p-------- d---- b--- z----- / z------ B-d- p-a-o-a-, d-k-d b-d- z-r-v- / z-r-v-. ------------------------------------------ Budu pracovat, dokud budu zdravý / zdravá. 0
Jis guli lovoje užuot dirbęs. Le---v--o-t---,--íst- -by-p-ac-val. L--- v p------- m---- a-- p-------- L-ž- v p-s-e-i- m-s-o a-y p-a-o-a-. ----------------------------------- Leží v posteli, místo aby pracoval. 0
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. Č----i ---o-i-, ----o-aby-vař-l-. Č-- s- č------- m---- a-- v------ Č-e s- č-s-p-s- m-s-o a-y v-ř-l-. --------------------------------- Čte si časopis, místo aby vařila. 0
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. Sedí - ho-po--, --st----y -el-d-mů. S--- v h------- m---- a-- š-- d---- S-d- v h-s-o-ě- m-s-o a-y š-l d-m-. ----------------------------------- Sedí v hospodě, místo aby šel domů. 0
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. Po-ud-ví-, b---- --e. P---- v--- b---- z--- P-k-d v-m- b-d-í z-e- --------------------- Pokud vím, bydlí zde. 0
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. P---- v--, -e------žena-ne-ocná. P---- v--- j- j--- ž--- n------- P-k-d v-m- j- j-h- ž-n- n-m-c-á- -------------------------------- Pokud vím, je jeho žena nemocná. 0
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. Po--d v--, ----e--------ný. P---- v--- j- n------------ P-k-d v-m- j- n-z-m-s-n-n-. --------------------------- Pokud vím, je nezaměstnaný. 0
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Z-s-al / z--pala-j-----j-n-k--y-- přišel-/ -ř-š-a-----. Z----- / z------ j---- j---- b--- p----- / p----- v---- Z-s-a- / z-s-a-a j-e-, j-n-k b-c- p-i-e- / p-i-l- v-a-. ------------------------------------------------------- Zaspal / zaspala jsem, jinak bych přišel / přišla včas. 0
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Z--š-al / zm----l--jse--a-t-bu-, jinak -y-- př--e- ---řiš-a -č--. Z------ / z------- j--- a------- j---- b--- p----- / p----- v---- Z-e-k-l / z-e-k-l- j-e- a-t-b-s- j-n-k b-c- p-i-e- / p-i-l- v-a-. ----------------------------------------------------------------- Zmeškal / zmeškala jsem autobus, jinak bych přišel / přišla včas. 0
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. Nen---- / ---a--- jsem--es----ji--k -y---p--še- ---ř--la---as. N------ / n------ j--- c----- j---- b--- p----- / p----- v---- N-n-š-l / n-n-š-a j-e- c-s-u- j-n-k b-c- p-i-e- / p-i-l- v-a-. -------------------------------------------------------------- Nenašel / nenašla jsem cestu, jinak bych přišel / přišla včas. 0

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!