Ч- Мож-----и м--- до-омог-и?
Чи Можете ви мені допомогти?
Ч- М-ж-т- в- м-н- д-п-м-г-и-
----------------------------
Чи Можете ви мені допомогти? 0 C-y Mozh----vy-m-----o-omo-t-?Chy Mozhete vy meni dopomohty?C-y M-z-e-e v- m-n- d-p-m-h-y-------------------------------Chy Mozhete vy meni dopomohty?
Д---ут-є хоро-ий ----оран?
Де тут є хороший ресторан?
Д- т-т є х-р-ш-й р-с-о-а-?
--------------------------
Де тут є хороший ресторан? 0 De-tut-y- k--r-sh-y̆ -e--or--?De tut ye khoroshyy- restoran?D- t-t y- k-o-o-h-y- r-s-o-a-?------------------------------De tut ye khoroshyy̆ restoran?
В---о-ете --к-ж-п-о--о--о-хати -- м-ою.
Ви можете також просто поїхати за мною.
В- м-ж-т- т-к-ж п-о-т- п-ї-а-и з- м-о-.
---------------------------------------
Ви можете також просто поїхати за мною. 0 V--m-z--t--tak--h --o-t----ïk---y -a --oyu.Vy mozhete takozh prosto poi-khaty za mnoyu.V- m-z-e-e t-k-z- p-o-t- p-i-k-a-y z- m-o-u---------------------------------------------Vy mozhete takozh prosto poïkhaty za mnoyu.
Як пр-й-и--- фу---ль--г- с-----н-?
Як пройти до футбольного стадіону?
Я- п-о-т- д- ф-т-о-ь-о-о с-а-і-н-?
----------------------------------
Як пройти до футбольного стадіону? 0 Y-- --o--ty -o-fu-bo-ʹ---- --adi--u?Yak proy-ty do futbolʹnoho stadionu?Y-k p-o-̆-y d- f-t-o-ʹ-o-o s-a-i-n-?------------------------------------Yak proy̆ty do futbolʹnoho stadionu?
Їд--е -о-тре--о----в-тло-о--.
Їдьте до третього світлофора.
Ї-ь-е д- т-е-ь-г- с-і-л-ф-р-.
-----------------------------
Їдьте до третього світлофора. 0 I--ʹte--- t--tʹo-- ------fo-a.I-dʹte do tretʹoho svitlofora.I-d-t- d- t-e-ʹ-h- s-i-l-f-r-.------------------------------Ïdʹte do tretʹoho svitlofora.
Зверні-- ----м-у-----у в-л--ю -р-во--ч.
Зверніть потім у першу вулицю праворуч.
З-е-н-т- п-т-м у п-р-у в-л-ц- п-а-о-у-.
---------------------------------------
Зверніть потім у першу вулицю праворуч. 0 Zv-r--t- pot-- - ----hu -ul--sy------or-ch.Zvernitʹ potim u pershu vulytsyu pravoruch.Z-e-n-t- p-t-m u p-r-h- v-l-t-y- p-a-o-u-h--------------------------------------------Zvernitʹ potim u pershu vulytsyu pravoruch.
Ї---е -----о-до-к----во- з-пи-к-.
Їдьте просто до кінцевої зупинки.
Ї-ь-е п-о-т- д- к-н-е-о- з-п-н-и-
---------------------------------
Їдьте просто до кінцевої зупинки. 0 I-dʹ---p-o-------k-nts----- -upy-k-.I-dʹte prosto do kintsevoi- zupynky.I-d-t- p-o-t- d- k-n-s-v-i- z-p-n-y-------------------------------------Ïdʹte prosto do kintsevoï zupynky.
Kai norime save išreikšti, naudojame kalbą.
Gyvūnai irgi turi nuosavą kalbą.
Ir jie ja naudojasi lygiai taip pat kaip ir mes.
Tiksliau, jie bendrauja, kad apsikeistų informacija.
Kiekviena gyvūnų rūšis turi nuosavą kalbą.
Net termitai bendrauja tarpusavyje.
Kai iškyla pavojus, jie prisiglaudžia prie žemės.
Taip jie vienas kitą įspėja.
Kiti gyvūnai švilpia artindamiesi prie priešų.
Bitės kalba šokiais.
Taip jos parodo kitoms bitėms, kai yra ko nors užkąsti.
Banginiai skleidžia garsus, kurie gali būti girdimi už 5000 kilometrų.
Jie bendrauja ypatingomis dainomis.
Drambliai irgi siunčia vieni kitiems akustinius signalus.
Tačiau žmonės jų negirdi.
Daugelio gyvūnų kalba labai sudėtinga.
Ji susideda iš įvairių ženklų kombinacijos.
Gyvūnai pasitelkia akustinius, cheminius ir optinius signalus.
Be viso to, gyvūnai naudoja įvairius gestus.
Žmonės jau išmoko naminių gyvūnų kalbą.
Jie žino, kada jų šunys patenkinti.
Žmonės supranta, kada katės nori būti paliktos ramybėje.
Tačiau šunys ir katės kalba labai skirtingomis kalbomis.
Daugelis signalų netgi yra visiškai priešingi.
Ilgą laiką buvo manoma, kad šunys ir katės tiesiog vieni kitų nekenčia.
Tačiau iš tiesų jie vieni kitų nesupranta.
O dėl to ir kyla kačių ir šunų bėdos.
Tad dėl nesusipratimų pykstasi net gyvūnai...