Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   px gostar de qualquer coisa

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [setenta]

gostar de qualquer coisa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių portugalų (BR) Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? V--ê q-er-fum-r? V--- q--- f----- V-c- q-e- f-m-r- ---------------- Você quer fumar? 0
Ar norėtumėte šokti? Você -----d-n-ar? V--- q--- d------ V-c- q-e- d-n-a-? ----------------- Você quer dançar? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Você ---- --s---r? V--- q--- p------- V-c- q-e- p-s-e-r- ------------------ Você quer passear? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. E- q--r- fum--. E- q---- f----- E- q-e-o f-m-r- --------------- Eu quero fumar. 0
Ar norėtum cigaretės? Vo-- ------m-ci-a-ro? V--- q--- u- c------- V-c- q-e- u- c-g-r-o- --------------------- Você quer um cigarro? 0
Jis norėtų ugnies. E-e---er ---ue---. E-- q--- i-------- E-e q-e- i-q-e-r-. ------------------ Ele quer isqueiro. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Eu quer- beb-r-alguma coi--. E- q---- b---- a----- c----- E- q-e-o b-b-r a-g-m- c-i-a- ---------------------------- Eu quero beber alguma coisa. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Eu-quer- c---- -----a ---s-. E- q---- c---- a----- c----- E- q-e-o c-m-r a-g-m- c-i-a- ---------------------------- Eu quero comer alguma coisa. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Eu-q--ro --s---sa--u--p--co. E- q---- d-------- u- p----- E- q-e-o d-s-a-s-r u- p-u-o- ---------------------------- Eu quero descansar um pouco. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Eu qu--- -h--pe-g----r---a----s-. E- q---- l-- p-------- u-- c----- E- q-e-o l-e p-r-u-t-r u-a c-i-a- --------------------------------- Eu quero lhe perguntar uma coisa. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Eu q--r- l-----dir ---fa--r. E- q---- l-- p---- u- f----- E- q-e-o l-e p-d-r u- f-v-r- ---------------------------- Eu quero lhe pedir um favor. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Eu -u-----onvi----o--ara-al-u-- -oi--. E- q---- c--------- p--- a----- c----- E- q-e-o c-n-i-á-l- p-r- a-g-m- c-i-a- -------------------------------------- Eu quero convidá-lo para alguma coisa. 0
Prašau, ko norėtumėte? O -u- d-s-j----or -av-r? O q-- d------ p-- f----- O q-e d-s-j-, p-r f-v-r- ------------------------ O que deseja, por favor? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? De--ja--- ca--? D----- u- c---- D-s-j- u- c-f-? --------------- Deseja um café? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Ou-prefe-- ---e- um ch-? O- p------ a---- u- c--- O- p-e-e-e a-t-s u- c-á- ------------------------ Ou prefere antes um chá? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Qu-re--- ----ara-c-s-. Q------- i- p--- c---- Q-e-e-o- i- p-r- c-s-. ---------------------- Queremos ir para casa. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Q------um t--i? Q----- u- t---- Q-e-e- u- t-x-? --------------- Querem um táxi? 0
Jie norėtų paskambinti. E-e- que--m--e-------. E--- q----- t--------- E-e- q-e-e- t-l-f-n-r- ---------------------- Eles querem telefonar. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.