Pasikalbėjimų knygelė

lt Susipažinti   »   nl Ontmoeten

3 [trys]

Susipažinti

Susipažinti

3 [drie]

Ontmoeten

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių olandų Žaisti Daugiau
Sveiki! Hallo! H----- H-l-o- ------ Hallo! 0
Laba diena! Da-! D--- D-g- ---- Dag! 0
Kaip sekasi? Ho- g--- he-? H-- g--- h--- H-e g-a- h-t- ------------- Hoe gaat het? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos? K--t u---------p-? K--- u u-- E------ K-m- u u-t E-r-p-? ------------------ Komt u uit Europa? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos? K--- --ui--Ame-ika? K--- u u-- A------- K-m- u u-t A-e-i-a- ------------------- Komt u uit Amerika? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos? Kom- u---t --i-? K--- u u-- A---- K-m- u u-t A-i-? ---------------- Komt u uit Azië? 0
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate? In-w-lk ---el -er--ijf---? I- w--- h---- v-------- u- I- w-l- h-t-l v-r-l-j-t u- -------------------------- In welk hotel verblijft u? 0
Ar jau ilgai (esate) čia? Hoe -a----e-- ---r al? H-- l--- b--- u e- a-- H-e l-n- b-n- u e- a-? ---------------------- Hoe lang bent u er al? 0
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)? Hoe l-n- b-ij-- u? H-- l--- b----- u- H-e l-n- b-i-f- u- ------------------ Hoe lang blijft u? 0
Ar jums čia patinka? B-v--t het-u hie-? B----- h-- u h---- B-v-l- h-t u h-e-? ------------------ Bevalt het u hier? 0
Ar (jūs) čia atostogaujate? Ben--u hi-r m-- -ak---i-? B--- u h--- m-- v-------- B-n- u h-e- m-t v-k-n-i-? ------------------------- Bent u hier met vakantie? 0
Aplankykite mane kada nors! K-m -e -en k-er---zoek--! K-- m- e-- k--- o-------- K-m m- e-n k-e- o-z-e-e-! ------------------------- Kom me een keer opzoeken! 0
Čia mano adresas. H--r --------ad-e-. H--- i- m--- a----- H-e- i- m-j- a-r-s- ------------------- Hier is mijn adres. 0
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj? Zi-n we ---aar mo-g--? Z--- w- e----- m------ Z-e- w- e-k-a- m-r-e-? ---------------------- Zien we elkaar morgen? 0
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi. So---, --a- -- h-b a--------n. S----- m--- i- h-- a- p------- S-r-y- m-a- i- h-b a- p-a-n-n- ------------------------------ Sorry, maar ik heb al plannen. 0
Iki! D-g! D--- D-g- ---- Dag! 0
Iki pasimatymo! Tot z-e-s! T-- z----- T-t z-e-s- ---------- Tot ziens! 0
(Iki greito!) / Kol kas! T---g-uw! T-- g---- T-t g-u-! --------- Tot gauw! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Alfabetai

Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...