Pasikalbėjimų knygelė

lt Susipažinti   »   hy Getting to know others

3 [trys]

Susipažinti

Susipažinti

3 [երեք]

3 [yerek’]

Getting to know others

[tsanot’anal]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių Armenian Žaisti Daugiau
Sveiki! Ող--ւ-ն! Ո------- Ո-ջ-ւ-ն- -------- Ողջույն! 0
Voghj---! V-------- V-g-j-y-! --------- Voghjuyn!
Laba diena! Բար- օ-! Բ--- օ-- Բ-ր- օ-! -------- Բարի օր! 0
B-ri---! B--- o-- B-r- o-! -------- Bari or!
Kaip sekasi? Ո՞---ե-: Ի---ե՞- ես: Ո--- ե-- Ի------ ե-- Ո-ն- ե-: Ի-չ-ե-ս ե-: -------------------- Ո՞նց ես: Ինչպե՞ս ես: 0
V----s’--e---n-h’--՞--y-s V------ y-- I-------- y-- V-՞-t-’ y-s I-c-’-e-s y-s ------------------------- VO՞nts’ yes Inch’pe՞s yes
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos? Դ-ւ- ---ո-այ---ե-ք: Դ--- Ե-------- ե--- Դ-ւ- Ե-ր-պ-յ-ց ե-ք- ------------------- Դուք Եվրոպայից ե՞ք: 0
D-k- Ye---pa-i-s-----k’ D--- Y----------- y---- D-k- Y-v-o-a-i-s- y-՞-’ ----------------------- Duk’ Yevropayits’ ye՞k’
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos? Դո-ք -մ--իկ-----ե-ք: Դ--- Ա--------- ե--- Դ-ւ- Ա-ե-ի-ա-ի- ե-ք- -------------------- Դուք Ամերիկայից ե՞ք: 0
Duk’-Am-rik---ts’ y-՞-’ D--- A----------- y---- D-k- A-e-i-a-i-s- y-՞-’ ----------------------- Duk’ Amerikayits’ ye՞k’
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos? Դո-ք---իա--- -՞-: Դ--- Ա------ ե--- Դ-ւ- Ա-ի-յ-ց ե-ք- ----------------- Դուք Ասիայից ե՞ք: 0
D-k- ---a-its---e--’ D--- A-------- y---- D-k- A-i-y-t-’ y-՞-’ -------------------- Duk’ Asiayits’ ye՞k’
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate? Ո՞ր հ-ո-րանո-ո---եք -ո---ապ-ու-: Ո-- հ----------- ե- Դ--- ա------ Ո-ր հ-ո-ր-ն-ց-ւ- ե- Դ-ւ- ա-ր-ւ-: -------------------------------- Ո՞ր հյուրանոցում եք Դուք ապրում: 0
VO՞----ur-n-ts-----ek- D-k- a--um V--- h----------- y--- D--- a---- V-՞- h-u-a-o-s-u- y-k- D-k- a-r-m --------------------------------- VO՞r hyuranots’um yek’ Duk’ aprum
Ar jau ilgai (esate) čia? Ինչքա՞ն ժ-մա--կ է-----այս--ղ ե-: Ի------ ժ------ է- ո- ա----- ե-- Ի-չ-ա-ն ժ-մ-ն-կ է- ո- ա-ս-ե- ե-: -------------------------------- Ինչքա՞ն ժամանակ է, որ այստեղ եք: 0
Inch’-’--- z--m---k ---v-r ------- --k’ I--------- z------- e- v-- a------ y--- I-c-’-’-՞- z-a-a-a- e- v-r a-s-e-h y-k- --------------------------------------- Inch’k’a՞n zhamanak e, vor aystegh yek’
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)? Ի--քա՞----մ-նա- ----- -յ----: Ի------ ժ------ կ---- ա------ Ի-չ-ա-ն ժ-մ-ն-կ կ-ն-ք ա-ս-ե-: ----------------------------- Ինչքա՞ն ժամանակ կմնաք այստեղ: 0
Inc-’-’--------a----km--k’ -y-t--h I--------- z------- k----- a------ I-c-’-’-՞- z-a-a-a- k-n-k- a-s-e-h ---------------------------------- Inch’k’a՞n zhamanak kmnak’ aystegh
Ar jums čia patinka? Ձ-զ --ւ՞ր-է--ա--ս այս---: Ձ-- դ---- է գ---- ա------ Ձ-զ դ-ւ-ր է գ-լ-ս ա-ս-ե-: ------------------------- Ձեզ դու՞ր է գալիս այստեղ: 0
D----d-՞- e gal-s --st--h D--- d--- e g---- a------ D-e- d-՞- e g-l-s a-s-e-h ------------------------- Dzez du՞r e galis aystegh
Ar (jūs) čia atostogaujate? Ձեր-արձակ--ր-- ---տ--ղ-եք--ն---ց-ում Ձ-- ա--------- ա------ ե- ա--------- Ձ-ր ա-ձ-կ-ւ-դ- ա-ս-ե-ղ ե- ա-ց-ա-ն-ւ- ------------------------------------ Ձեր արձակուրդն այստե՞ղ եք անցկացնում 0
Dz---a---ak-rdn ay--e--- -e-’ an-s’kats’-um D--- a--------- a------- y--- a------------ D-e- a-d-a-u-d- a-s-e-g- y-k- a-t-’-a-s-n-m ------------------------------------------- Dzer ardzakurdn ayste՞gh yek’ ants’kats’num
Aplankykite mane kada nors! Այ--լեք-ի-ձ! Ա------ ի--- Ա-ց-լ-ք ի-ձ- ------------ Այցելեք ինձ! 0
A-----elek’-----! A---------- i---- A-t-’-e-e-’ i-d-! ----------------- Ayts’yelek’ indz!
Čia mano adresas. Սա ---հասց-- է: Ս- ի- հ----- է- Ս- ի- հ-ս-ե- է- --------------- Սա իմ հասցեն է: 0
Sa-im -as--’-e--e S- i- h-------- e S- i- h-s-s-y-n e ----------------- Sa im hasts’yen e
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj? Կտե-նվ--նք --ղը: Կ--------- վ---- Կ-ե-ն-ե-ն- վ-ղ-: ---------------- Կտեսնվե՞նք վաղը: 0
K--sn-e-----vag-y K---------- v---- K-e-n-e-n-’ v-g-y ----------------- Ktesnve՞nk’ vaghy
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi. Ց-վո-- -մ, բայց-վ-ղ---ւ----պ-ա---ր ու-ե-: Ց----- ե-- բ--- վ--- ո---- պ------ ո----- Ց-վ-ւ- ե-, բ-յ- վ-ղ- ո-ր-շ պ-ա-ն-ր ո-ն-մ- ----------------------------------------- Ցավում եմ, բայց վաղը ուրիշ պլաններ ունեմ: 0
T----um -em, ---ts--v--h--uri-h--l-nner--nem T------ y--- b----- v---- u---- p------ u--- T-’-v-m y-m- b-y-s- v-g-y u-i-h p-a-n-r u-e- -------------------------------------------- Ts’avum yem, bayts’ vaghy urish planner unem
Iki! Ց-եսութ----! Ց----------- Ց-ե-ո-թ-ո-ն- ------------ Ցտեսություն! 0
Ts-t--u----n! T------------ T-’-e-u-’-u-! ------------- Ts’tesut’yun!
Iki pasimatymo! Ց-եսու-յ-ւն! Ց----------- Ց-ե-ո-թ-ո-ն- ------------ Ցտեսություն! 0
T-’---u---un! T------------ T-’-e-u-’-u-! ------------- Ts’tesut’yun!
(Iki greito!) / Kol kas! Ա-----! Ա------ Ա-ա-ժ-! ------- Առայժմ! 0
Arr-y---! A-------- A-r-y-h-! --------- Arrayzhm!

Alfabetai

Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...