Pasikalbėjimų knygelė

lt Susipažinti   »   fi Tutustua

3 [trys]

Susipažinti

Susipažinti

3 [kolme]

Tutustua

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Sveiki! H--! H--- H-i- ---- Hei! 0
Laba diena! Hy--ä-pä--ä-! H---- p------ H-v-ä p-i-ä-! ------------- Hyvää päivää! 0
Kaip sekasi? M-tä--uul--? M--- k------ M-t- k-u-u-? ------------ Mitä kuuluu? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos? T----te-o--e Euroop-s--? T-------- t- E---------- T-l-t-e-o t- E-r-o-a-t-? ------------------------ Tuletteko te Euroopasta? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos? Tule----o-t---m---k-s-a? T-------- t- A---------- T-l-t-e-o t- A-e-i-a-t-? ------------------------ Tuletteko te Amerikasta? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos? T-lett--- A--ia--a? T-------- A-------- T-l-t-e-o A-s-a-t-? ------------------- Tuletteko Aasiasta? 0
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate? Mi----hot-ll---a te-a-ut--? M---- h--------- t- a------ M-s-ä h-t-l-i-s- t- a-u-t-? --------------------------- Missä hotellissa te asutte? 0
Ar jau ilgai (esate) čia? K--n-a--au-n -le-t--o-l-----o-t-äl--? K----- k---- o----- o----- j- t------ K-i-k- k-u-n o-e-t- o-l-e- j- t-ä-l-? ------------------------------------- Kuinka kauan olette olleet jo täällä? 0
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)? K-i-ka ka-a-s--t----ä-te? K----- k------ t- j------ K-i-k- k-u-k-i t- j-ä-t-? ------------------------- Kuinka kauaksi te jäätte? 0
Ar jums čia patinka? V-ihd-t-e---t-ä-lä? V---------- t------ V-i-d-t-e-ö t-ä-l-? ------------------- Viihdyttekö täällä? 0
Ar (jūs) čia atostogaujate? Ol-t-e-o--e l--a-la tä-l--? O------- t- l------ t------ O-e-t-k- t- l-m-l-a t-ä-l-? --------------------------- Oletteko te lomalla täällä? 0
Aplankykite mane kada nors! Tulka---äy--ä----sk-s! T----- k------ j------ T-l-a- k-y-ä-n j-s-u-! ---------------------- Tulkaa käymään joskus! 0
Čia mano adresas. T---- ---o--ittee--. T---- o- o---------- T-s-ä o- o-o-t-e-n-. -------------------- Tässä on osoitteeni. 0
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj? N-h-ää-------m-n--?? N-------- h--------- N-h-ä-n-ö h-o-e-n-?- -------------------- Nähdäänkö huomenna?? 0
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi. O--n -ah--ll-ni--m--ull--on j- m---a-------. O--- p---------- m------ o- j- m---- m------ O-e- p-h-i-l-n-, m-n-l-a o- j- m-i-a m-n-j-. -------------------------------------------- Olen pahoillani, minulla on jo muita menoja. 0
Iki! M-i-ka! M------ M-i-k-! ------- Moikka! 0
Iki pasimatymo! Näke-ii-! N-------- N-k-m-i-! --------- Näkemiin! 0
(Iki greito!) / Kol kas! Nä-e--i-! N-------- N-k-m-i-! --------- Näkemiin! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Alfabetai

Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...