Pasikalbėjimų knygelė

lt Susipažinti   »   sk Zoznámenie

3 [trys]

Susipažinti

Susipažinti

3 [tri]

Zoznámenie

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
Sveiki! Aho-! A---- A-o-! ----- Ahoj! 0
Laba diena! D--r- de-! D---- d--- D-b-ý d-ň- ---------- Dobrý deň! 0
Kaip sekasi? A-o -a--a--? A-- s- d---- A-o s- d-r-? ------------ Ako sa darí? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos? Pochádza-- - Európy? P--------- z E------ P-c-á-z-t- z E-r-p-? -------------------- Pochádzate z Európy? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos? P--hád-----z -m-ri--? P--------- z A------- P-c-á-z-t- z A-e-i-y- --------------------- Pochádzate z Ameriky? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos? P-c--dzate----z--? P--------- z Á---- P-c-á-z-t- z Á-i-? ------------------ Pochádzate z Ázie? 0
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate? V -to--- hotel- --vate? V k----- h----- b------ V k-o-o- h-t-l- b-v-t-? ----------------------- V ktorom hoteli bývate? 0
Ar jau ilgai (esate) čia? Ako-d--o -t- u--tu? A-- d--- s-- u- t-- A-o d-h- s-e u- t-? ------------------- Ako dlho ste už tu? 0
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)? Ako---ho z--tan-te? A-- d--- z--------- A-o d-h- z-s-a-e-e- ------------------- Ako dlho zostanete? 0
Ar jums čia patinka? Páč--s- v-- --? P--- s- v-- t-- P-č- s- v-m t-? --------------- Páči sa vám tu? 0
Ar (jūs) čia atostogaujate? St- t- na do-olen-e? S-- t- n- d--------- S-e t- n- d-v-l-n-e- -------------------- Ste tu na dovolenke? 0
Aplankykite mane kada nors! N-vští-te m- -i----y! N-------- m- n------- N-v-t-v-e m- n-e-e-y- --------------------- Navštívte ma niekedy! 0
Čia mano adresas. Tu----m-j----resa. T- j- m--- a------ T- j- m-j- a-r-s-. ------------------ Tu je moja adresa. 0
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj? U----me--a---jt--? U------ s- z------ U-i-í-e s- z-j-r-? ------------------ Uvidíme sa zajtra? 0
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi. J- ----ú-o,-už n-e-o --m. J- m- ľ---- u- n---- m--- J- m- ľ-t-, u- n-e-o m-m- ------------------------- Je mi ľúto, už niečo mám. 0
Iki! Č--! Č--- Č-u- ---- Čau! 0
Iki pasimatymo! D----en-a! D--------- D-v-d-n-a- ---------- Dovidenia! 0
(Iki greito!) / Kol kas! Do s-o-éh- viden-a! D- s------ v------- D- s-o-é-o v-d-n-a- ------------------- Do skorého videnia! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Alfabetai

Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...