Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   bg Спорт

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [четирийсет и девет]

49 [chetiriyset i devet]

Спорт

[Sport]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? З---м--аш -и-се-със ----т? З-------- л- с- с-- с----- З-н-м-в-ш л- с- с-с с-о-т- -------------------------- Занимаваш ли се със спорт? 0
Z-n-ma--s--l--s- --- s-o-t? Z--------- l- s- s-- s----- Z-n-m-v-s- l- s- s-s s-o-t- --------------------------- Zanimavash li se sys sport?
Taip, aš privalau judėti. Д---а- -р-б-а -- -е д---а. Д-- а- т----- д- с- д----- Д-, а- т-я-в- д- с- д-и-а- -------------------------- Да, аз трябва да се движа. 0
Da, az -r-abva da-s- d-i--a. D-- a- t------ d- s- d------ D-, a- t-y-b-a d- s- d-i-h-. ---------------------------- Da, az tryabva da se dvizha.
(Aš) lankau sporto klubą. Ход--в-е--- с--рте---л-б. Х--- в е--- с------ к---- Х-д- в е-и- с-о-т-н к-у-. ------------------------- Ходя в един спортен клуб. 0
K---ya-v y---n -p--ten-klub. K----- v y---- s------ k---- K-o-y- v y-d-n s-o-t-n k-u-. ---------------------------- Khodya v yedin sporten klub.
(Mes) žaidžiame futbolą. Н-- -г--е----т---. Н-- и----- ф------ Н-е и-р-е- ф-т-о-. ------------------ Ние играем футбол. 0
N-- --r--m fut--l. N-- i----- f------ N-e i-r-e- f-t-o-. ------------------ Nie igraem futbol.
Kartais (mes) plaukome. П-н-кога п---а-е. П------- п------- П-н-к-г- п-у-а-е- ----------------- Понякога плуваме. 0
Po-ya---a-pl-v---. P-------- p------- P-n-a-o-a p-u-a-e- ------------------ Ponyakoga pluvame.
Arba važinėjamės dviračiais. И-и-----------ос--е--/-ко-е-о. И-- к----- в-------- / к------ И-и к-р-м- в-л-с-п-д / к-л-л-. ------------------------------ Или караме велосипед / колело. 0
I-- k--a-e--elosip-- / --lel-. I-- k----- v-------- / k------ I-i k-r-m- v-l-s-p-d / k-l-l-. ------------------------------ Ili karame velosiped / kolelo.
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. В --шия -р----м--футб-л-----а----. В н---- г--- и-- ф------- с------- В н-ш-я г-а- и-а ф-т-о-е- с-а-и-н- ---------------------------------- В нашия град има футболен стадион. 0
V n-s-iya ---- -m--f--bo--n--ta--on. V n------ g--- i-- f------- s------- V n-s-i-a g-a- i-a f-t-o-e- s-a-i-n- ------------------------------------ V nashiya grad ima futbolen stadion.
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. И-- съ-- ба---н -ъ- сау--. И-- с--- б----- с-- с----- И-а с-щ- б-с-й- с-с с-у-а- -------------------------- Има също басейн със сауна. 0
I-- -ys--ho---s-y----- s--na. I-- s------ b----- s-- s----- I-a s-s-c-o b-s-y- s-s s-u-a- ----------------------------- Ima syshcho baseyn sys sauna.
Ir yra golfo aikštė. И-а и-г-лф-игри--. И-- и г--- и------ И-а и г-л- и-р-щ-. ------------------ Има и голф игрище. 0
Ima---g--- -gr-sh---. I-- i g--- i--------- I-a i g-l- i-r-s-c-e- --------------------- Ima i golf igrishche.
Ką rodo per televizorių? Ка-----м--п--тел-визи--а? К---- и-- п- т----------- К-к-о и-а п- т-л-в-з-я-а- ------------------------- Какво има по телевизията? 0
Kakvo---- po ----viz---ta? K---- i-- p- t------------ K-k-o i-a p- t-l-v-z-y-t-? -------------------------- Kakvo ima po televiziyata?
Dabar rodo futbolo varžybas. Т--м- д--ат-ф---олен ма-. Т---- д---- ф------- м--- Т-к-о д-в-т ф-т-о-е- м-ч- ------------------------- Тъкмо дават футболен мач. 0
T-------v-t ----ol-n m--h. T---- d---- f------- m---- T-k-o d-v-t f-t-o-e- m-c-. -------------------------- Tykmo davat futbolen mach.
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. Н-мски---о-бор --ра- ср-щу-----ийск-я. Н------- о---- и---- с---- а---------- Н-м-к-я- о-б-р и-р-е с-е-у а-г-и-с-и-. -------------------------------------- Немският отбор играе срещу английския. 0
N--s-iy-- o--or igr-e-sreshc-- -ng--ys---a. N-------- o---- i---- s------- a----------- N-m-k-y-t o-b-r i-r-e s-e-h-h- a-g-i-s-i-a- ------------------------------------------- Nemskiyat otbor igrae sreshchu angliyskiya.
Kas laimi? К-й--е-ели? К-- п------ К-й п-ч-л-? ----------- Кой печели? 0
Ko--p-chel-? K-- p------- K-y p-c-e-i- ------------ Koy pecheli?
Neturiu supratimo / nežinau. Ням-м--р-дст-в-. Н---- п--------- Н-м-м п-е-с-а-а- ---------------- Нямам представа. 0
N-am-m---eds-av-. N----- p--------- N-a-a- p-e-s-a-a- ----------------- Nyamam predstava.
Šiuo metu lygiosios. В--о--нт- рез-лт--ъ- --р---н. В м------ р--------- е р----- В м-м-н-а р-з-л-а-ъ- е р-в-н- ----------------------------- В момента резултатът е равен. 0
V-----n-a r---l----t -e--av-n. V m------ r--------- y- r----- V m-m-n-a r-z-l-a-y- y- r-v-n- ------------------------------ V momenta rezultatyt ye raven.
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. Съди--а - -т-Бе---я. С------ е о- Б------ С-д-я-а е о- Б-л-и-. -------------------- Съдията е от Белгия. 0
Sydiy--a-y- -t Be--iya. S------- y- o- B------- S-d-y-t- y- o- B-l-i-a- ----------------------- Sydiyata ye ot Belgiya.
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. Се-- б-я-----п-. С--- б--- д----- С-г- б-я- д-з-а- ---------------- Сега бият дузпа. 0
S--a-biyat-duzpa. S--- b---- d----- S-g- b-y-t d-z-a- ----------------- Sega biyat duzpa.
Įvartis! Vienas — nulis! Гол!-Е-и- -а --л-! Г--- Е--- н- н---- Г-л- Е-и- н- н-л-! ------------------ Гол! Един на нула! 0
Gol!-Ye--n n- n-l-! G--- Y---- n- n---- G-l- Y-d-n n- n-l-! ------------------- Gol! Yedin na nula!

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...