Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   hy Sports

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [քառասունինը]

49 [k’arrasuniny]

Sports

[sport]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių Armenian Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? Ս---տ-վ -բաղվո-՞- --: Ս------ զ-------- ե-- Ս-ո-տ-վ զ-ա-վ-ւ-մ ե-: --------------------- Սպորտով զբաղվու՞մ ես: 0
Spo---v--b--h-u-m y-s S------ z-------- y-- S-o-t-v z-a-h-u-m y-s --------------------- Sportov zbaghvu՞m yes
Taip, aš privalau judėti. Այո--ի-ձ----ժվե--է պետ-: Ա--- ի-- շ------ է պ---- Ա-ո- ի-ձ շ-ր-վ-լ է պ-տ-: ------------------------ Այո, ինձ շարժվել է պետք: 0
A-------- -h-r---e--- pe--’ A--- i--- s-------- e p---- A-o- i-d- s-a-z-v-l e p-t-’ --------------------------- Ayo, indz sharzhvel e petk’
(Aš) lankau sporto klubą. Ե--գնու--ե- սպ-րտ- -կո--բ: Ե- գ---- ե- ս----- ա------ Ե- գ-ո-մ ե- ս-ո-տ- ա-ո-մ-: -------------------------- Ես գնում եմ սպորտի ակումբ: 0
Y-- -----y-m sp--t--a-umb Y-- g--- y-- s----- a---- Y-s g-u- y-m s-o-t- a-u-b ------------------------- Yes gnum yem sporti akumb
(Mes) žaidžiame futbolą. Մ-նք ֆուտբ-- --ք-------: Մ--- ֆ------ ե-- խ------ Մ-ն- ֆ-ւ-բ-լ ե-ք խ-ղ-ւ-: ------------------------ Մենք ֆուտբոլ ենք խաղում: 0
Me--’---t--l ye--’--ha---m M---- f----- y---- k------ M-n-’ f-t-o- y-n-’ k-a-h-m -------------------------- Menk’ futbol yenk’ khaghum
Kartais (mes) plaukome. Մե--մ-կ--ո-ո-- -ն-: Մ-- մ-- լ----- ե--- Մ-կ մ-կ լ-ղ-ւ- ե-ք- ------------------- Մեկ մեկ լողում ենք: 0
M-- m-k--o-h-- --nk’ M-- m-- l----- y---- M-k m-k l-g-u- y-n-’ -------------------- Mek mek loghum yenk’
Arba važinėjamės dviračiais. Կա- ---ա--վ-ե-----ու-: Կ-- հ------ ե-- ք----- Կ-մ հ-ծ-ն-վ ե-ք ք-ո-մ- ---------------------- Կամ հեծանիվ ենք քշում: 0
Kam-het-a-i--yenk’-k-shum K-- h------- y---- k----- K-m h-t-a-i- y-n-’ k-s-u- ------------------------- Kam hetsaniv yenk’ k’shum
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. Մ-ր -----ու--ֆու-բոլ----ադի---կ-: Մ-- ք------- ֆ------- ս------ կ-- Մ-ր ք-ղ-ք-ւ- ֆ-ւ-բ-լ- ս-ա-ի-ն կ-: --------------------------------- Մեր քաղաքում ֆուտբոլի ստադիոն կա: 0
M-r k’agh-k-----u-bol-----dion-ka M-- k--------- f------ s------ k- M-r k-a-h-k-u- f-t-o-i s-a-i-n k- --------------------------------- Mer k’aghak’um futboli stadion ka
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. Կա--- --ղ-վազան-շոգ--աղ-ի-ով: Կ- մ- լ-------- շ------------ Կ- մ- լ-ղ-վ-զ-ն շ-գ-բ-ղ-ի-ո-: ----------------------------- Կա մի լողավազան շոգեբաղնիքով: 0
K- -i -og-avaz-- --o-e-agh--k--v K- m- l--------- s-------------- K- m- l-g-a-a-a- s-o-e-a-h-i-’-v -------------------------------- Ka mi loghavazan shogebaghnik’ov
Ir yra golfo aikštė. Եվ մի-գոլ----աշ--կ-: Ե- մ- գ---- դ--- կ-- Ե- մ- գ-լ-ի դ-շ- կ-: -------------------- Եվ մի գոլֆի դաշտ կա: 0
Yev--i-go-f--d-s-t ka Y-- m- g---- d---- k- Y-v m- g-l-i d-s-t k- --------------------- Yev mi golfi dasht ka
Ką rodo per televizorių? Ի՞նչ--ա----ո--տ-ցո---ով: Ի--- կ- հ--------------- Ի-ն- կ- հ-ռ-ւ-տ-ց-ւ-ց-վ- ------------------------ Ի՞նչ կա հեռուստացույցով: 0
I՞--h’---------s--t----ts-ov I----- k- h----------------- I-n-h- k- h-r-u-t-t-’-y-s-o- ---------------------------- I՞nch’ ka herrustats’uyts’ov
Dabar rodo futbolo varžybas. Հ-մա ֆո--բո-- -աղ-է: Հ--- ֆ------- խ-- է- Հ-մ- ֆ-ւ-բ-լ- խ-ղ է- -------------------- Հիմա ֆուտբոլի խաղ է: 0
Hi-- --t--l- --ag- e H--- f------ k---- e H-m- f-t-o-i k-a-h e -------------------- Hima futboli khagh e
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. Գ--մա-ա-ա--թի-ը--ա--ւ--- ա-գլ----ն --մ----մ: Գ--------- թ--- խ----- է ա-------- թ--- դ--- Գ-ր-ա-ա-ա- թ-մ- խ-ղ-ւ- է ա-գ-ի-կ-ն թ-մ- դ-մ- -------------------------------------------- Գերմանական թիմը խաղում է անգլիական թիմի դեմ: 0
Ge-man--an --i-- k-a-h-m e--n-l----n t-imi-d-m G--------- t---- k------ e a-------- t---- d-- G-r-a-a-a- t-i-y k-a-h-m e a-g-i-k-n t-i-i d-m ---------------------------------------------- Germanakan t’imy khaghum e angliakan t’imi dem
Kas laimi? Ո-- է հա----մ: Ո-- է հ------- Ո-վ է հ-ղ-ո-մ- -------------- Ո՞վ է հաղթում: 0
V--v-- -a-h---m V--- e h------- V-՞- e h-g-t-u- --------------- VO՞v e haght’um
Neturiu supratimo / nežinau. Ես---ի---: Ե- չ------ Ե- չ-ի-ե-: ---------- Ես չգիտեմ: 0
Y---ch---tem Y-- c------- Y-s c-’-i-e- ------------ Yes ch’gitem
Šiuo metu lygiosios. Այ- պահին ո- ոքի -: Ա-- պ---- ո- ո-- է- Ա-ս պ-հ-ն ո- ո-ի է- ------------------- Այս պահին ոչ ոքի է: 0
Ays----in-vo-h-----’--e A-- p---- v---- v---- e A-s p-h-n v-c-’ v-k-i e ----------------------- Ays pahin voch’ vok’i e
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. Մ-ցավար-----գ---ի-է: Մ------- բ------- է- Մ-ց-վ-ր- բ-լ-ի-ց- է- -------------------- Մրցավարը բելգիացի է: 0
M-t-’a---y-bel--a-----e M--------- b--------- e M-t-’-v-r- b-l-i-t-’- e ----------------------- Mrts’avary belgiats’i e
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. Հի-ա ----անա--- --սնմե-----րա-ո---: Հ--- տ--------- տ------ մ------- է- Հ-մ- տ-ւ-ա-ա-ի- տ-ս-մ-կ մ-տ-ա-ո- է- ----------------------------------- Հիմա տուգանային տասնմեկ մետրանոց է: 0
Him- tuga------tas-me--m-tra--ts- e H--- t-------- t------ m--------- e H-m- t-g-n-y-n t-s-m-k m-t-a-o-s- e ----------------------------------- Hima tuganayin tasnmek metranots’ e
Įvartis! Vienas — nulis! Գո-!-ե--զ-ո: Գ----------- Գ-լ-Մ-կ-զ-ո- ------------ Գոլ!Մեկ-զրո: 0
G--!M-k---o G---------- G-l-M-k-z-o ----------- Gol!Mek-zro

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...