Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   hy սպորտ

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [քառասունինը]

49 [k’arrasuniny]

սպորտ

sport

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių Armenian Žaisti Daugiau
Ar (tu] sportuoji? Ս-ո-տ-վ -բ-ղվո--մ ես: Ս______ զ________ ե__ Ս-ո-տ-վ զ-ա-վ-ւ-մ ե-: --------------------- Սպորտով զբաղվու՞մ ես: 0
Sp-r--- -bagh---- yes S______ z________ y__ S-o-t-v z-a-h-u-m y-s --------------------- Sportov zbaghvu՞m yes
Taip, aš privalau judėti. Ա-ո- ին- -արժ--լ է ----: Ա___ ի__ շ______ է պ____ Ա-ո- ի-ձ շ-ր-վ-լ է պ-տ-: ------------------------ Այո, ինձ շարժվել է պետք: 0
A--- ---- ----zh-el e --t-’ A___ i___ s________ e p____ A-o- i-d- s-a-z-v-l e p-t-’ --------------------------- Ayo, indz sharzhvel e petk’
(Aš] lankau sporto klubą. Ես-գ-ո---ե- սպոր-ի-ակու--: Ե_ գ____ ե_ ս_____ ա______ Ե- գ-ո-մ ե- ս-ո-տ- ա-ո-մ-: -------------------------- Ես գնում եմ սպորտի ակումբ: 0
Ye- g--- y----po----aku-b Y__ g___ y__ s_____ a____ Y-s g-u- y-m s-o-t- a-u-b ------------------------- Yes gnum yem sporti akumb
(Mes] žaidžiame futbolą. Մ-----ուտ-ոլ ենք խա-ու-: Մ___ ֆ______ ե__ խ______ Մ-ն- ֆ-ւ-բ-լ ե-ք խ-ղ-ւ-: ------------------------ Մենք ֆուտբոլ ենք խաղում: 0
Me--’ --tbo-----k’ k-----m M____ f_____ y____ k______ M-n-’ f-t-o- y-n-’ k-a-h-m -------------------------- Menk’ futbol yenk’ khaghum
Kartais (mes] plaukome. Մ----ե- --ղո-- ե-ք: Մ__ մ__ լ_____ ե___ Մ-կ մ-կ լ-ղ-ւ- ե-ք- ------------------- Մեկ մեկ լողում ենք: 0
M-- ----l-ghu--y-nk’ M__ m__ l_____ y____ M-k m-k l-g-u- y-n-’ -------------------- Mek mek loghum yenk’
Arba važinėjamės dviračiais. Կա---եծ-ն------ ք-ո-մ: Կ__ հ______ ե__ ք_____ Կ-մ հ-ծ-ն-վ ե-ք ք-ո-մ- ---------------------- Կամ հեծանիվ ենք քշում: 0
K-- h--s-----yen---k--h-m K__ h_______ y____ k_____ K-m h-t-a-i- y-n-’ k-s-u- ------------------------- Kam hetsaniv yenk’ k’shum
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. Մեր ք-ղա---------բո-ի -տադի-ն-կ-: Մ__ ք_______ ֆ_______ ս______ կ__ Մ-ր ք-ղ-ք-ւ- ֆ-ւ-բ-լ- ս-ա-ի-ն կ-: --------------------------------- Մեր քաղաքում ֆուտբոլի ստադիոն կա: 0
Me--k--ghak--m--u-bo---s-ad-o- ka M__ k_________ f______ s______ k_ M-r k-a-h-k-u- f-t-o-i s-a-i-n k- --------------------------------- Mer k’aghak’um futboli stadion ka
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. Կ---ի---ղ--ա--ն--ոգ--ա----ով: Կ_ մ_ լ________ շ____________ Կ- մ- լ-ղ-վ-զ-ն շ-գ-բ-ղ-ի-ո-: ----------------------------- Կա մի լողավազան շոգեբաղնիքով: 0
K- -i-logh---za- -h-gebag--ik’-v K_ m_ l_________ s______________ K- m- l-g-a-a-a- s-o-e-a-h-i-’-v -------------------------------- Ka mi loghavazan shogebaghnik’ov
Ir yra golfo aikštė. Ե- -ի-----ի -աշ- կ-: Ե_ մ_ գ____ դ___ կ__ Ե- մ- գ-լ-ի դ-շ- կ-: -------------------- Եվ մի գոլֆի դաշտ կա: 0
Yev-m- g-l-- --s-- -a Y__ m_ g____ d____ k_ Y-v m- g-l-i d-s-t k- --------------------- Yev mi golfi dasht ka
Ką rodo per televizorių? Ի--չ--ա-հեռ--ս--ցո-յց--: Ի___ կ_ հ_______________ Ի-ն- կ- հ-ռ-ւ-տ-ց-ւ-ց-վ- ------------------------ Ի՞նչ կա հեռուստացույցով: 0
I-n--’ -- ---rus--t---yts’-v I_____ k_ h_________________ I-n-h- k- h-r-u-t-t-’-y-s-o- ---------------------------- I՞nch’ ka herrustats’uyts’ov
Dabar rodo futbolo varžybas. Հի-ա -ու-բ-լ--խ-- է: Հ___ ֆ_______ խ__ է_ Հ-մ- ֆ-ւ-բ-լ- խ-ղ է- -------------------- Հիմա ֆուտբոլի խաղ է: 0
H-m---utboli-k-agh-e H___ f______ k____ e H-m- f-t-o-i k-a-h e -------------------- Hima futboli khagh e
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. Գե-մ--ական--իմ-------մ---անգլ-ական թ-մ--դե-: Գ_________ թ___ խ_____ է ա________ թ___ դ___ Գ-ր-ա-ա-ա- թ-մ- խ-ղ-ւ- է ա-գ-ի-կ-ն թ-մ- դ-մ- -------------------------------------------- Գերմանական թիմը խաղում է անգլիական թիմի դեմ: 0
Ge-ma-ak---t’i----ha-hu--- an--iak-- -’i-- dem G_________ t____ k______ e a________ t____ d__ G-r-a-a-a- t-i-y k-a-h-m e a-g-i-k-n t-i-i d-m ---------------------------------------------- Germanakan t’imy khaghum e angliakan t’imi dem
Kas laimi? Ո-- է-հա-թո--: Ո__ է հ_______ Ո-վ է հ-ղ-ո-մ- -------------- Ո՞վ է հաղթում: 0
V-՞v e--ag-t’um V___ e h_______ V-՞- e h-g-t-u- --------------- VO՞v e haght’um
Neturiu supratimo / nežinau. Ե---գ---մ: Ե_ չ______ Ե- չ-ի-ե-: ---------- Ես չգիտեմ: 0
Yes -h’g-tem Y__ c_______ Y-s c-’-i-e- ------------ Yes ch’gitem
Šiuo metu lygiosios. Այ--պ-հ-ն ո- --- է: Ա__ պ____ ո_ ո__ է_ Ա-ս պ-հ-ն ո- ո-ի է- ------------------- Այս պահին ոչ ոքի է: 0
A-s p--i- -o-h’-v-k’- e A__ p____ v____ v____ e A-s p-h-n v-c-’ v-k-i e ----------------------- Ays pahin voch’ vok’i e
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. Մ-----------գիա-ի--: Մ_______ բ_______ է_ Մ-ց-վ-ր- բ-լ-ի-ց- է- -------------------- Մրցավարը բելգիացի է: 0
Mr-----a-- ---giat-’i e M_________ b_________ e M-t-’-v-r- b-l-i-t-’- e ----------------------- Mrts’avary belgiats’i e
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. Հ-մա ---գա-այ-- տաս--ե- -ե---նո- -: Հ___ տ_________ տ______ մ_______ է_ Հ-մ- տ-ւ-ա-ա-ի- տ-ս-մ-կ մ-տ-ա-ո- է- ----------------------------------- Հիմա տուգանային տասնմեկ մետրանոց է: 0
Hi-----g---y-- t--nme---e--an-ts--e H___ t________ t______ m_________ e H-m- t-g-n-y-n t-s-m-k m-t-a-o-s- e ----------------------------------- Hima tuganayin tasnmek metranots’ e
Įvartis! Vienas — nulis! Գո-!--կ--րո: Գ___________ Գ-լ-Մ-կ-զ-ո- ------------ Գոլ!Մեկ-զրո: 0
Go-!--k-zro G__________ G-l-M-k-z-o ----------- Gol!Mek-zro

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...