Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   sl Šport

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [devetinštirideset]

Šport

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? S--uk--rj-š -----rto-? Se ukvarjaš s športom? S- u-v-r-a- s š-o-t-m- ---------------------- Se ukvarjaš s športom? 0
Taip, aš privalau judėti. Ja--mo-am s- ----t-. Ja, moram se gibati. J-, m-r-m s- g-b-t-. -------------------- Ja, moram se gibati. 0
(Aš) lankau sporto klubą. Ho----v -----n---r----o. Hodim v športno društvo. H-d-m v š-o-t-o d-u-t-o- ------------------------ Hodim v športno društvo. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. I----o n--om--. Igramo nogomet. I-r-m- n-g-m-t- --------------- Igramo nogomet. 0
Kartais (mes) plaukome. Vč--ih-pl---mo. Včasih plavamo. V-a-i- p-a-a-o- --------------- Včasih plavamo. 0
Arba važinėjamės dviračiais. Al- p------o-i-- --k--es-. Ali pa se vozimo s kolesi. A-i p- s- v-z-m- s k-l-s-. -------------------------- Ali pa se vozimo s kolesi. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. V --š-m-m-s----m-mo n-gome-n- st-d-on. V našem mestu imamo nogometni stadion. V n-š-m m-s-u i-a-o n-g-m-t-i s-a-i-n- -------------------------------------- V našem mestu imamo nogometni stadion. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. Im-mo ---- pl--al-- bazen s sa-no. Imamo tudi plavalni bazen s savno. I-a-o t-d- p-a-a-n- b-z-n s s-v-o- ---------------------------------- Imamo tudi plavalni bazen s savno. 0
Ir yra golfo aikštė. In-i-am---g-i--- -- -o--. In imamo igrišče za golf. I- i-a-o i-r-š-e z- g-l-. ------------------------- In imamo igrišče za golf. 0
Ką rodo per televizorių? K-j-j---a---lev--ij-? Kaj je na televiziji? K-j j- n- t-l-v-z-j-? --------------------- Kaj je na televiziji? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. P---k---je----o-et---tekma. Pravkar je nogometna tekma. P-a-k-r j- n-g-m-t-a t-k-a- --------------------------- Pravkar je nogometna tekma. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. Ne---- -ep-----ta-----g-----oti---gleš--. Nemška reprezentanca igra proti angleški. N-m-k- r-p-e-e-t-n-a i-r- p-o-i a-g-e-k-. ----------------------------------------- Nemška reprezentanca igra proti angleški. 0
Kas laimi? K-o -- --ag--? Kdo bo zmagal? K-o b- z-a-a-? -------------- Kdo bo zmagal? 0
Neturiu supratimo / nežinau. Ni--- -ojma. Nimam pojma. N-m-m p-j-a- ------------ Nimam pojma. 0
Šiuo metu lygiosios. T-----n- -e --------no. Trenutno je neodločeno. T-e-u-n- j- n-o-l-č-n-. ----------------------- Trenutno je neodločeno. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. Sod--k-p-ih-j- -- Be-gi-e. Sodnik prihaja iz Belgije. S-d-i- p-i-a-a i- B-l-i-e- -------------------------- Sodnik prihaja iz Belgije. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. Zdaj---am--en---t--t-----. Zdaj imamo enajstmetrovko. Z-a- i-a-o e-a-s-m-t-o-k-. -------------------------- Zdaj imamo enajstmetrovko. 0
Įvartis! Vienas — nulis! Gol!-Ena--r-t--ni-! Gol! Ena proti nič! G-l- E-a p-o-i n-č- ------------------- Gol! Ena proti nič! 0

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...