Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   uk Спорт

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [сорок дев’ять]

49 [sorok devʺyatʹ]

Спорт

[Sport]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? Ти займ-є-с- сп-р--м? Т- з-------- с------- Т- з-й-а-ш-я с-о-т-м- --------------------- Ти займаєшся спортом? 0
Ty---y-mayeshsya-sp-rt--? T- z------------ s------- T- z-y-m-y-s-s-a s-o-t-m- ------------------------- Ty zay̆mayeshsya sportom?
Taip, aš privalau judėti. Так--- п---не----п-ви-н- --х---с-. Т--- я п------ / п------ р-------- Т-к- я п-в-н-н / п-в-н-а р-х-т-с-. ---------------------------------- Так, я повинен / повинна рухатися. 0
Tak,----p---nen-/ ---ynn- r--hat-sy-. T--- y- p------ / p------ r---------- T-k- y- p-v-n-n / p-v-n-a r-k-a-y-y-. ------------------------------------- Tak, ya povynen / povynna rukhatysya.
(Aš) lankau sporto klubą. Я х--жу-до с--ртив--г- к--бу. Я х---- д- с---------- к----- Я х-д-у д- с-о-т-в-о-о к-у-у- ----------------------------- Я ходжу до спортивного клубу. 0
YA------hu d---por-y-n--- k-u--. Y- k------ d- s---------- k----- Y- k-o-z-u d- s-o-t-v-o-o k-u-u- -------------------------------- YA khodzhu do sportyvnoho klubu.
(Mes) žaidžiame futbolą. М- г---мо у---т---. М- г----- у ф------ М- г-а-м- у ф-т-о-. ------------------- Ми граємо у футбол. 0
My -ra--m- u futbo-. M- h------ u f------ M- h-a-e-o u f-t-o-. -------------------- My hrayemo u futbol.
Kartais (mes) plaukome. І-о-- ми --ава-мо. І---- м- п-------- І-о-і м- п-а-а-м-. ------------------ Іноді ми плаваємо. 0
I-od- my-plavayemo. I---- m- p--------- I-o-i m- p-a-a-e-o- ------------------- Inodi my plavayemo.
Arba važinėjamės dviračiais. Або ---к--а-м--- -а-вел-сипедах. А-- м- к-------- н- в----------- А-о м- к-т-є-о-ь н- в-л-с-п-д-х- -------------------------------- Або ми катаємось на велосипедах. 0
A---my-ka--y-m-sʹ-na-v-l-----d--h. A-- m- k--------- n- v------------ A-o m- k-t-y-m-s- n- v-l-s-p-d-k-. ---------------------------------- Abo my katayemosʹ na velosypedakh.
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. У-наш-му мі-ті є ф-т-о---ий --а-іо-. У н----- м---- є ф--------- с------- У н-ш-м- м-с-і є ф-т-о-ь-и- с-а-і-н- ------------------------------------ У нашому місті є футбольний стадіон. 0
U-n--ho-- ---t---e futb----yy- -t--i--. U n------ m---- y- f---------- s------- U n-s-o-u m-s-i y- f-t-o-ʹ-y-̆ s-a-i-n- --------------------------------------- U nashomu misti ye futbolʹnyy̆ stadion.
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. Є---к-ж--а--й--і -аун-. Є т---- б----- і с----- Є т-к-ж б-с-й- і с-у-а- ----------------------- Є також басейн і сауна. 0
Y----kozh base--n --s-u-a. Y- t----- b------ i s----- Y- t-k-z- b-s-y-n i s-u-a- -------------------------- YE takozh basey̆n i sauna.
Ir yra golfo aikštė. І - м--ц--для -ольфу. І є м---- д-- г------ І є м-с-е д-я г-л-ф-. --------------------- І є місце для гольфу. 0
I ye-mi-tse-d-y- --l--u. I y- m----- d--- h------ I y- m-s-s- d-y- h-l-f-. ------------------------ I ye mistse dlya holʹfu.
Ką rodo per televizorių? Що-йд- на -еле-ач--ні? Щ- й-- н- т----------- Щ- й-е н- т-л-б-ч-н-і- ---------------------- Що йде на телебаченні? 0
S--h- --d---a -e-ebach--n-? S---- y--- n- t------------ S-c-o y-d- n- t-l-b-c-e-n-? --------------------------- Shcho y̆de na telebachenni?
Dabar rodo futbolo varžybas. С--е йд--ф-т--ль--й-----. С--- й-- ф--------- м---- С-м- й-е ф-т-о-ь-и- м-т-. ------------------------- Саме йде футбольний матч. 0
S-me -̆d---ut--lʹn--̆ -at--. S--- y--- f---------- m----- S-m- y-d- f-t-o-ʹ-y-̆ m-t-h- ---------------------------- Same y̆de futbolʹnyy̆ match.
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. Н-м-ц-ка к-м-н-а----- проти-ан--ійс----. Н------- к------ г--- п---- а----------- Н-м-ц-к- к-м-н-а г-а- п-о-и а-г-і-с-к-ї- ---------------------------------------- Німецька команда грає проти англійської. 0
N---ts-ka ko----a-h--ye----ty--n--i-----o--. N-------- k------ h---- p---- a------------- N-m-t-ʹ-a k-m-n-a h-a-e p-o-y a-h-i-̆-ʹ-o-̈- -------------------------------------------- Nimetsʹka komanda hraye proty anhliy̆sʹkoï.
Kas laimi? Хт---игр--? Х-- в------ Х-о в-г-а-? ----------- Хто виграє? 0
Kh-o-vy-ra--? K--- v------- K-t- v-h-a-e- ------------- Khto vyhraye?
Neturiu supratimo / nežinau. Я н------. Я н- з---- Я н- з-а-. ---------- Я не знаю. 0
YA-ne zn-y-. Y- n- z----- Y- n- z-a-u- ------------ YA ne znayu.
Šiuo metu lygiosios. П--- -о -і-и-. П--- щ- н----- П-к- щ- н-ч-я- -------------- Поки що нічия. 0
P--------o -i----a. P--- s---- n------- P-k- s-c-o n-c-y-a- ------------------- Poky shcho nichyya.
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. А-біт--з --ль-і-. А----- з Б------- А-б-т- з Б-л-г-ї- ----------------- Арбітр з Бельгії. 0
Arbit- ---e-ʹh---. A----- z B-------- A-b-t- z B-l-h-i-. ------------------ Arbitr z Belʹhiï.
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. З-----бу---п--а---і. З---- б--- п-------- З-р-з б-д- п-н-л-т-. -------------------- Зараз буде пенальті. 0
Za--z b--e--e-a-ʹ--. Z---- b--- p-------- Z-r-z b-d- p-n-l-t-. -------------------- Zaraz bude penalʹti.
Įvartis! Vienas — nulis! Г-----д-н:-нуль! Г--- О---- н---- Г-л- О-и-: н-л-! ---------------- Гол! Один: нуль! 0
H-l!-----:-n-lʹ! H--- O---- n---- H-l- O-y-: n-l-! ---------------- Hol! Odyn: nulʹ!

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...