Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   sr Спорт

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [четрдесет и девет]

49 [četrdeset i devet]

Спорт

[Sport]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? Ба--ш л- с- --орт-м? Б---- л- с- с------- Б-в-ш л- с- с-о-т-м- -------------------- Бавиш ли се спортом? 0
B-v-- -- se spo---m? B---- l- s- s------- B-v-š l- s- s-o-t-m- -------------------- Baviš li se sportom?
Taip, aš privalau judėti. Д-,-мо-а- ---кр-та--. Д-- м---- с- к------- Д-, м-р-м с- к-е-а-и- --------------------- Да, морам се кретати. 0
Da,-m-r---se-k-e--t-. D-- m---- s- k------- D-, m-r-m s- k-e-a-i- --------------------- Da, moram se kretati.
(Aš) lankau sporto klubą. Иде--у-једно --ортс-о-уд--же--. И--- у ј---- с------- у-------- И-е- у ј-д-о с-о-т-к- у-р-ж-њ-. ------------------------------- Идем у једно спортско удружење. 0
I-e- u -e-n--sp-r--ko--druže-j-. I--- u j---- s------- u--------- I-e- u j-d-o s-o-t-k- u-r-ž-n-e- -------------------------------- Idem u jedno sportsko udruženje.
(Mes) žaidžiame futbolą. Ми-----мо -уд-ал. М- и----- ф------ М- и-р-м- ф-д-а-. ----------------- Ми играмо фудбал. 0
Mi --ra-- f-db--. M- i----- f------ M- i-r-m- f-d-a-. ----------------- Mi igramo fudbal.
Kartais (mes) plaukome. П-н---д -ли-амо. П------ п------- П-н-к-д п-и-а-о- ---------------- Понекад пливамо. 0
P-n-k-- -li-a--. P------ p------- P-n-k-d p-i-a-o- ---------------- Ponekad plivamo.
Arba važinėjamės dviračiais. И-и-во--м- ----к-. И-- в----- б------ И-и в-з-м- б-ц-к-. ------------------ Или возимо бицикл. 0
Ili ---i-o-bi----. I-- v----- b------ I-i v-z-m- b-c-k-. ------------------ Ili vozimo bicikl.
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. У---ш-м-----у-има-фудб-лски стадио-. У н---- г---- и-- ф-------- с------- У н-ш-м г-а-у и-а ф-д-а-с-и с-а-и-н- ------------------------------------ У нашем граду има фудбалски стадион. 0
U---šem --a-- --- --dbal-ki-sta-ion. U n---- g---- i-- f-------- s------- U n-š-m g-a-u i-a f-d-a-s-i s-a-i-n- ------------------------------------ U našem gradu ima fudbalski stadion.
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. Има--а-о-- и б---н -- -а-н--. И-- т----- и б---- с- с------ И-а т-к-ђ- и б-з-н с- с-у-о-. ----------------------------- Има такође и базен са сауном. 0
Im----kođ--- -az---sa--a---m. I-- t----- i b---- s- s------ I-a t-k-đ- i b-z-n s- s-u-o-. ----------------------------- Ima takođe i bazen sa saunom.
Ir yra golfo aikštė. И --а т--е- за----ф. И и-- т---- з- г---- И и-а т-р-н з- г-л-. -------------------- И има терен за голф. 0
I -ma t-r-- -- g-l-. I i-- t---- z- g---- I i-a t-r-n z- g-l-. -------------------- I ima teren za golf.
Ką rodo per televizorių? Шта --- на-т--е---и-и? Ш-- и-- н- т---------- Ш-а и-а н- т-л-в-з-ј-? ---------------------- Шта има на телевизији? 0
Š---i----- --le-izi--? Š-- i-- n- t---------- Š-a i-a n- t-l-v-z-j-? ---------------------- Šta ima na televiziji?
Dabar rodo futbolo varžybas. У----- -раје---дба-ска-утак----. У----- т---- ф-------- у-------- У-р-в- т-а-е ф-д-а-с-а у-а-м-ц-. -------------------------------- Управо траје фудбалска утакмица. 0
Upr--o-traj- --dbals---utak--ca. U----- t---- f-------- u-------- U-r-v- t-a-e f-d-a-s-a u-a-m-c-. -------------------------------- Upravo traje fudbalska utakmica.
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. Нема-к--ти- иг-- --от----нг-----г. Н------ т-- и--- п----- е--------- Н-м-ч-и т-м и-р- п-о-и- е-г-е-к-г- ---------------------------------- Немачки тим игра против енглеског. 0
Ne-ač---tim-i--a -r---v-e-g-esko-. N------ t-- i--- p----- e--------- N-m-č-i t-m i-r- p-o-i- e-g-e-k-g- ---------------------------------- Nemački tim igra protiv engleskog.
Kas laimi? Ко -------д-т-? К- ћ- п-------- К- ћ- п-б-д-т-? --------------- Ко ће победити? 0
Ko-će--o-ed-ti? K- c-- p-------- K- c-e p-b-d-t-? ---------------- Ko će pobediti?
Neturiu supratimo / nežinau. Нем-м---ј--. Н---- п----- Н-м-м п-ј-а- ------------ Немам појма. 0
N-ma-----ma. N---- p----- N-m-m p-j-a- ------------ Nemam pojma.
Šiuo metu lygiosios. Тр-----о је-не----но. Т------- ј- н-------- Т-е-у-н- ј- н-р-ш-н-. --------------------- Тренутно је нерешено. 0
T---ut-- -e -er--en-. T------- j- n-------- T-e-u-n- j- n-r-š-n-. --------------------- Trenutno je nerešeno.
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. С-д--а--е-и--Бе--ије. С----- ј- и- Б------- С-д-ј- ј- и- Б-л-и-е- --------------------- Судија је из Белгије. 0
Sudija -e--z-------e. S----- j- i- B------- S-d-j- j- i- B-l-i-e- --------------------- Sudija je iz Belgije.
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. С-д---- и-во-- -еданаес---ац. С--- с- и----- ј------------- С-д- с- и-в-д- ј-д-н-е-т-р-ц- ----------------------------- Сада се изводи једанаестерац. 0
S-d--s- iz---i-j-dana-st-rac. S--- s- i----- j------------- S-d- s- i-v-d- j-d-n-e-t-r-c- ----------------------------- Sada se izvodi jedanaesterac.
Įvartis! Vienas — nulis! Го!-Ј-да---р-м--ну-а! Г-- Ј---- п---- н---- Г-! Ј-д-н п-е-а н-л-! --------------------- Го! Један према нула! 0
G-!--ed-n-p---- -u-a! G-- J---- p---- n---- G-! J-d-n p-e-a n-l-! --------------------- Go! Jedan prema nula!

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...