С--ш-л----ћ п------к--ол?
Смеш ли већ пити алкохол?
С-е- л- в-ћ п-т- а-к-х-л-
-------------------------
Смеш ли већ пити алкохол? 0 Sm-š-----eć-piti ---o-o-?Smeš li vec- piti alkohol?S-e- l- v-c- p-t- a-k-h-l---------------------------Smeš li već piti alkohol?
Сме- ---већ-с-------вати-- и-о-т-а-ст--?
Смеш ли већ сам путовати у иностранство?
С-е- л- в-ћ с-м п-т-в-т- у и-о-т-а-с-в-?
----------------------------------------
Смеш ли већ сам путовати у иностранство? 0 S--š----v----sa- p-tova-- u-i--str--st-o?Smeš li vec- sam putovati u inostranstvo?S-e- l- v-c- s-m p-t-v-t- u i-o-t-a-s-v-?-----------------------------------------Smeš li već sam putovati u inostranstvo?
См--о-ли--вд----ши--?
Смемо ли овде пушити?
С-е-о л- о-д- п-ш-т-?
---------------------
Смемо ли овде пушити? 0 S-e-o -- ov----uš-ti?Smemo li ovde pušiti?S-e-o l- o-d- p-š-t-?---------------------Smemo li ovde pušiti?
С-е -и ---ов-е --ши-и?
Сме ли се овде пушити?
С-е л- с- о-д- п-ш-т-?
----------------------
Сме ли се овде пушити? 0 Sme-l--s----de--u-it-?Sme li se ovde pušiti?S-e l- s- o-d- p-š-t-?----------------------Sme li se ovde pušiti?
См--л---- -л-т-т- че-о-?
Сме ли се платити чеком?
С-е л- с- п-а-и-и ч-к-м-
------------------------
Сме ли се платити чеком? 0 Sme--i s--plat-ti-č-k-m?Sme li se platiti čekom?S-e l- s- p-a-i-i č-k-m-------------------------Sme li se platiti čekom?
См- -- се пл-т--и----о-----ви--м?
Сме ли се платити само готовином?
С-е л- с- п-а-и-и с-м- г-т-в-н-м-
---------------------------------
Сме ли се платити само готовином? 0 S-e l- -e -l------sam- -o-o-ino-?Sme li se platiti samo gotovinom?S-e l- s- p-a-i-i s-m- g-t-v-n-m----------------------------------Sme li se platiti samo gotovinom?
С--м--- не--о----а-и?
Смем ли нешто питати?
С-е- л- н-ш-о п-т-т-?
---------------------
Смем ли нешто питати? 0 S--m -i-n-š-o p-t-t-?Smem li nešto pitati?S-e- l- n-š-o p-t-t-?---------------------Smem li nešto pitati?
С-е---и ----о рећи?
Смем ли нешто рећи?
С-е- л- н-ш-о р-ћ-?
-------------------
Смем ли нешто рећи? 0 S--m li--ešt- r-c-i?Smem li nešto rec-i?S-e- l- n-š-o r-c-i---------------------Smem li nešto reći?
О- не -м-----ва---у-парк-.
Он не сме спавати у парку.
О- н- с-е с-а-а-и у п-р-у-
--------------------------
Он не сме спавати у парку. 0 O- -- s----p---ti --p----.On ne sme spavati u parku.O- n- s-e s-a-a-i u p-r-u---------------------------On ne sme spavati u parku.
Он-не -ме спа-ати-у-----.
Он не сме спавати у ауту.
О- н- с-е с-а-а-и у а-т-.
-------------------------
Он не сме спавати у ауту. 0 O--n------s--v--i-u -u--.On ne sme spavati u autu.O- n- s-e s-a-a-i u a-t-.-------------------------On ne sme spavati u autu.
О- -- --- с--в-ти на --лезни---ј -т-ни-и.
Он не сме спавати на железничкој станици.
О- н- с-е с-а-а-и н- ж-л-з-и-к-ј с-а-и-и-
-----------------------------------------
Он не сме спавати на железничкој станици. 0 On-n- sme s-a-at--na---l--n-čk-j-st-nici.On ne sme spavati na železničkoj stanici.O- n- s-e s-a-a-i n- ž-l-z-i-k-j s-a-i-i------------------------------------------On ne sme spavati na železničkoj stanici.
Сме-- л----б----ј---вни-?
Смемо ли добити јеловник?
С-е-о л- д-б-т- ј-л-в-и-?
-------------------------
Смемо ли добити јеловник? 0 Smemo-li-do--ti je-ov--k?Smemo li dobiti jelovnik?S-e-o l- d-b-t- j-l-v-i-?-------------------------Smemo li dobiti jelovnik?
Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą.
Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis.
Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių.
Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną.
Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi.
Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai.
Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms.
Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai.
Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos.
Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių.
Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas.
Mat atmintis veikia kaip archyvas.
Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti.
Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste.
Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“.
Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta.
Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį.
Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių.
Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams.
Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome.
Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta.
Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename.
Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau.
Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius.
Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų.
Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais.
Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų.
Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!