Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   sr нешто смети

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [седамдесет и три]

73 [sedamdeset i tri]

нешто смети

[nešto smeti]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? Сме---- в-ћ во-и-- а---? Смеш ли већ возити ауто? С-е- л- в-ћ в-з-т- а-т-? ------------------------ Смеш ли већ возити ауто? 0
Sm-š -i v-ć --zi----ut-? Smeš li vec- voziti auto? S-e- l- v-c- v-z-t- a-t-? ------------------------- Smeš li već voziti auto?
Ar tau jau galima gerti alkoholį? С--ш-л----ћ п------к--ол? Смеш ли већ пити алкохол? С-е- л- в-ћ п-т- а-к-х-л- ------------------------- Смеш ли већ пити алкохол? 0
Sm-š-----eć-piti ---o-o-? Smeš li vec- piti alkohol? S-e- l- v-c- p-t- a-k-h-l- -------------------------- Smeš li već piti alkohol?
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? Сме- ---већ-с-------вати-- и-о-т-а-ст--? Смеш ли већ сам путовати у иностранство? С-е- л- в-ћ с-м п-т-в-т- у и-о-т-а-с-в-? ---------------------------------------- Смеш ли већ сам путовати у иностранство? 0
S--š----v----sa- p-tova-- u-i--str--st-o? Smeš li vec- sam putovati u inostranstvo? S-e- l- v-c- s-m p-t-v-t- u i-o-t-a-s-v-? ----------------------------------------- Smeš li već sam putovati u inostranstvo?
galėti (turėti leidimą, sutikimą) см-ти смети с-е-и ----- смети 0
s-eti smeti s-e-i ----- smeti
Ar mes čia galime rūkyti? См--о-ли--вд----ши--? Смемо ли овде пушити? С-е-о л- о-д- п-ш-т-? --------------------- Смемо ли овде пушити? 0
S-e-o -- ov----uš-ti? Smemo li ovde pušiti? S-e-o l- o-d- p-š-t-? --------------------- Smemo li ovde pušiti?
Ar čia galima rūkyti? С-е -и ---ов-е --ши-и? Сме ли се овде пушити? С-е л- с- о-д- п-ш-т-? ---------------------- Сме ли се овде пушити? 0
Sme-l--s----de--u-it-? Sme li se ovde pušiti? S-e l- s- o-d- p-š-t-? ---------------------- Sme li se ovde pušiti?
Ar galima sumokėti kreditine kortele? См---и-се -латит- кр--итн-м карт-цом? Сме ли се платити кредитном картицом? С-е л- с- п-а-и-и к-е-и-н-м к-р-и-о-? ------------------------------------- Сме ли се платити кредитном картицом? 0
S----i--e----t-----red--nom ---ticom? Sme li se platiti kreditnom karticom? S-e l- s- p-a-i-i k-e-i-n-m k-r-i-o-? ------------------------------------- Sme li se platiti kreditnom karticom?
Ar galima sumokėti čekiais? См--л---- -л-т-т- че-о-? Сме ли се платити чеком? С-е л- с- п-а-и-и ч-к-м- ------------------------ Сме ли се платити чеком? 0
Sme--i s--plat-ti-č-k-m? Sme li se platiti čekom? S-e l- s- p-a-i-i č-k-m- ------------------------ Sme li se platiti čekom?
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? См- -- се пл-т--и----о-----ви--м? Сме ли се платити само готовином? С-е л- с- п-а-и-и с-м- г-т-в-н-м- --------------------------------- Сме ли се платити само готовином? 0
S-e l- -e -l------sam- -o-o-ino-? Sme li se platiti samo gotovinom? S-e l- s- p-a-i-i s-m- g-t-v-n-m- --------------------------------- Sme li se platiti samo gotovinom?
Ar galiu paskambinti? См----и -е-е---и-а--? Смем ли телефонирати? С-е- л- т-л-ф-н-р-т-? --------------------- Смем ли телефонирати? 0
S-em-l- ---efonira-i? Smem li telefonirati? S-e- l- t-l-f-n-r-t-? --------------------- Smem li telefonirati?
Ar galiu kai ko paklausti? С--м--- не--о----а-и? Смем ли нешто питати? С-е- л- н-ш-о п-т-т-? --------------------- Смем ли нешто питати? 0
S--m -i-n-š-o p-t-t-? Smem li nešto pitati? S-e- l- n-š-o p-t-t-? --------------------- Smem li nešto pitati?
Ar galiu kai ką pasakyti? С-е---и ----о рећи? Смем ли нешто рећи? С-е- л- н-ш-о р-ћ-? ------------------- Смем ли нешто рећи? 0
S--m li--ešt- r-c-i? Smem li nešto rec-i? S-e- l- n-š-o r-c-i- -------------------- Smem li nešto reći?
Jam negalima miegoti parke. О- не -м-----ва---у-парк-. Он не сме спавати у парку. О- н- с-е с-а-а-и у п-р-у- -------------------------- Он не сме спавати у парку. 0
O- -- s----p---ti --p----. On ne sme spavati u parku. O- n- s-e s-a-a-i u p-r-u- -------------------------- On ne sme spavati u parku.
Jam negalima miegoti automobilyje. Он-не -ме спа-ати-у-----. Он не сме спавати у ауту. О- н- с-е с-а-а-и у а-т-. ------------------------- Он не сме спавати у ауту. 0
O--n------s--v--i-u -u--. On ne sme spavati u autu. O- n- s-e s-a-a-i u a-t-. ------------------------- On ne sme spavati u autu.
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. О- -- --- с--в-ти на --лезни---ј -т-ни-и. Он не сме спавати на железничкој станици. О- н- с-е с-а-а-и н- ж-л-з-и-к-ј с-а-и-и- ----------------------------------------- Он не сме спавати на железничкој станици. 0
On-n- sme s-a-at--na---l--n-čk-j-st-nici. On ne sme spavati na železničkoj stanici. O- n- s-e s-a-a-i n- ž-l-z-i-k-j s-a-i-i- ----------------------------------------- On ne sme spavati na železničkoj stanici.
Ar galime sėstis? Смем- -и -----? Смемо ли сести? С-е-о л- с-с-и- --------------- Смемо ли сести? 0
S--m- li-ses-i? Smemo li sesti? S-e-o l- s-s-i- --------------- Smemo li sesti?
Ar galime gauti valgiaraštį? Сме-- л----б----ј---вни-? Смемо ли добити јеловник? С-е-о л- д-б-т- ј-л-в-и-? ------------------------- Смемо ли добити јеловник? 0
Smemo-li-do--ti je-ov--k? Smemo li dobiti jelovnik? S-e-o l- d-b-t- j-l-v-i-? ------------------------- Smemo li dobiti jelovnik?
Ar galime sumokėti atskirai? М-ж--о-л- п----т- одв-је-о? Можемо ли платити одвојено? М-ж-м- л- п-а-и-и о-в-ј-н-? --------------------------- Можемо ли платити одвојено? 0
Mo-emo -i-pla------dvo--n-? Možemo li platiti odvojeno? M-ž-m- l- p-a-i-i o-v-j-n-? --------------------------- Možemo li platiti odvojeno?

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!