Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   zh 喜欢某事

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70[七十]

70 [Qīshí]

喜欢某事

[xǐhuān mǒu shì]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kinų (supaprastinta) Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? 您-- 抽烟-- ？ 您 想 抽- 吗 ？ 您 想 抽- 吗 ？ ---------- 您 想 抽烟 吗 ？ 0
nín---ǎng --ō-y-- --? n-- x---- c------ m-- n-n x-ǎ-g c-ō-y-n m-? --------------------- nín xiǎng chōuyān ma?
Ar norėtumėte šokti? 您 想-跳舞 - ？ 您 想 跳- 吗 ？ 您 想 跳- 吗 ？ ---------- 您 想 跳舞 吗 ？ 0
Nín-x--ng---àow- ma? N-- x---- t----- m-- N-n x-ǎ-g t-à-w- m-? -------------------- Nín xiǎng tiàowǔ ma?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? 您-想 去 ---吗 ？ 您 想 去 散- 吗 ？ 您 想 去 散- 吗 ？ ------------ 您 想 去 散步 吗 ？ 0
Ní- ---ng -ù--ànb- -a? N-- x---- q- s---- m-- N-n x-ǎ-g q- s-n-ù m-? ---------------------- Nín xiǎng qù sànbù ma?
(Aš) norėčiau rūkyti. 我 - 抽--。 我 想 抽- 。 我 想 抽- 。 -------- 我 想 抽烟 。 0
W- ----- --ōuy-n. W- x---- c------- W- x-ǎ-g c-ō-y-n- ----------------- Wǒ xiǎng chōuyān.
Ar norėtum cigaretės? 你---要-一- 烟-吗-？ 你 想 要 一- 烟 吗 ？ 你 想 要 一- 烟 吗 ？ -------------- 你 想 要 一支 烟 吗 ？ 0
Nǐ-x-ǎ---yào y---hī y---m-? N- x---- y-- y- z-- y-- m-- N- x-ǎ-g y-o y- z-ī y-n m-? --------------------------- Nǐ xiǎng yào yī zhī yān ma?
Jis norėtų ugnies. 他 想-----机-。 他 想 要 打-- 。 他 想 要 打-机 。 ----------- 他 想 要 打火机 。 0
Tā -i--g-y---dǎ-----. T- x---- y-- d------- T- x-ǎ-g y-o d-h-ǒ-ī- --------------------- Tā xiǎng yào dǎhuǒjī.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. 我 ----- -- 。 我 想 喝-- 东- 。 我 想 喝-儿 东- 。 ------------ 我 想 喝点儿 东西 。 0
Wǒ xiǎ-- h-----n-e- d---x-. W- x---- h- d--- e- d------ W- x-ǎ-g h- d-ǎ- e- d-n-x-. --------------------------- Wǒ xiǎng hē diǎn er dōngxī.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. 我-- 吃-儿-东西-。 我 想 吃-- 东- 。 我 想 吃-儿 东- 。 ------------ 我 想 吃点儿 东西 。 0
Wǒ x-ǎn--ch- d-ǎ---------xī. W- x---- c-- d--- e- d------ W- x-ǎ-g c-ī d-ǎ- e- d-n-x-. ---------------------------- Wǒ xiǎng chī diǎn er dōngxī.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. 我-想 -- -- 。 我 想 休- 一- 。 我 想 休- 一- 。 ----------- 我 想 休息 一下 。 0
W- -i-n- --ūxí -īxià. W- x---- x---- y----- W- x-ǎ-g x-ū-í y-x-à- --------------------- Wǒ xiǎng xiūxí yīxià.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. 我 --问-您--- -- 。 我 想 问 您 一- 事- 。 我 想 问 您 一- 事- 。 --------------- 我 想 问 您 一些 事情 。 0
Wǒ -i--g wè--ní- -īx-ē--h--í--. W- x---- w-- n-- y---- s------- W- x-ǎ-g w-n n-n y-x-ē s-ì-í-g- ------------------------------- Wǒ xiǎng wèn nín yīxiē shìqíng.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. 我-- --- -儿-事- 。 我 想 求 您 点- 事- 。 我 想 求 您 点- 事- 。 --------------- 我 想 求 您 点儿 事情 。 0
Wǒ-xiǎ-g--iú --- d----e---hìq-n-. W- x---- q-- n-- d--- e- s------- W- x-ǎ-g q-ú n-n d-ǎ- e- s-ì-í-g- --------------------------------- Wǒ xiǎng qiú nín diǎn er shìqíng.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. 我---邀- 您 。 我 想 邀- 您 。 我 想 邀- 您 。 ---------- 我 想 邀请 您 。 0
W--xiǎn- -----n- n-n. W- x---- y------ n--- W- x-ǎ-g y-o-ǐ-g n-n- --------------------- Wǒ xiǎng yāoqǐng nín.
Prašau, ko norėtumėte? 请问-您-要-点儿 -么 ？ 请- 您 要 点- 什- ？ 请- 您 要 点- 什- ？ -------------- 请问 您 要 点儿 什么 ？ 0
Qǐngw---n-n--ào-iǎ---r---é--e? Q------ n-- y------ e- s------ Q-n-w-n n-n y-o-i-n e- s-é-m-? ------------------------------ Qǐngwèn nín yàodiǎn er shénme?
Ar norėtumėte puodelio kavos? 您 要 咖啡 吗-？ 您 要 咖- 吗 ？ 您 要 咖- 吗 ？ ---------- 您 要 咖啡 吗 ？ 0
Ní- yào k-fēi-ma? N-- y-- k---- m-- N-n y-o k-f-i m-? ----------------- Nín yào kāfēi ma?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? 或- 您 -喜--喝茶 ？ 或- 您 更-- 喝- ？ 或- 您 更-欢 喝- ？ ------------- 或者 您 更喜欢 喝茶 ？ 0
Huòzhě n-n--è------u---hē chá? H----- n-- g--- x----- h- c--- H-ò-h- n-n g-n- x-h-ā- h- c-á- ------------------------------ Huòzhě nín gèng xǐhuān hē chá?
(Mes) norėtume važiuoti namo. 我们 ---家-。 我- 想 回- 。 我- 想 回- 。 --------- 我们 想 回家 。 0
Wǒme--xi------í -iā. W---- x---- h-- j--- W-m-n x-ǎ-g h-í j-ā- -------------------- Wǒmen xiǎng huí jiā.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? 你们-- -出-车-- ？ 你- 要 打--- 吗 ？ 你- 要 打-租- 吗 ？ ------------- 你们 要 打出租车 吗 ？ 0
N-------o--ǎ----z--c----a? N---- y-- d- c---- c-- m-- N-m-n y-o d- c-ū-ū c-ē m-? -------------------------- Nǐmen yào dǎ chūzū chē ma?
Jie norėtų paskambinti. 他- - 打 电--。 他- 想 打 电- 。 他- 想 打 电- 。 ----------- 他们 想 打 电话 。 0
T--en--iǎ-g dǎ-dià-huà. T---- x---- d- d------- T-m-n x-ǎ-g d- d-à-h-à- ----------------------- Tāmen xiǎng dǎ diànhuà.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.