Pasikalbėjimų knygelė

lt Laikrodžio laikas   »   zh 时刻(复数)

8 [aštuoni]

Laikrodžio laikas

Laikrodžio laikas

8[八]

8 [bā]

时刻(复数)

[shíkè (fùshù)]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kinų (supaprastinta) Žaisti Daugiau
Atsiprašau! 对不起-! 对-- ! 对-起 ! ----- 对不起 ! 0
du-b---! d------- d-ì-ù-ǐ- -------- duìbùqǐ!
Atsiprašau, kiek dabar valandų? 请问, -- -点 - ? 请-- 现- 几- 了 ? 请-, 现- 几- 了 ? ------------- 请问, 现在 几点 了 ? 0
Qǐ--wè-,-x-ànzà--j--diǎnle? Q------- x------ j- d------ Q-n-w-n- x-à-z-i j- d-ǎ-l-? --------------------------- Qǐngwèn, xiànzài jǐ diǎnle?
Labai ačiū. 非- -谢 ! 非- 感- ! 非- 感- ! ------- 非常 感谢 ! 0
Fēi-h--g-gǎ---è! F------- g------ F-i-h-n- g-n-i-! ---------------- Fēicháng gǎnxiè!
Pirma valanda. 现在 -点-。 现- 一- 。 现- 一- 。 ------- 现在 一点 。 0
X-à--à---īd--n. X------ y------ X-à-z-i y-d-ǎ-. --------------- Xiànzài yīdiǎn.
Dvi valandos / antra valanda. 现在-二点-。 现- 二- 。 现- 二- 。 ------- 现在 二点 。 0
Xià-zài--------. X------ è- d---- X-à-z-i è- d-ǎ-. ---------------- Xiànzài èr diǎn.
Trys valandos / trečia valanda. 现- 三--。 现- 三- 。 现- 三- 。 ------- 现在 三点 。 0
X-ànzà---ān di-n. X------ s-- d---- X-à-z-i s-n d-ǎ-. ----------------- Xiànzài sān diǎn.
Keturios valandos / ketvirta valanda. 现- 四--。 现- 四- 。 现- 四- 。 ------- 现在 四点 。 0
X-------sì di--. X------ s- d---- X-à-z-i s- d-ǎ-. ---------------- Xiànzài sì diǎn.
Penkios valandos / penkta valanda. 现--五--。 现- 五- 。 现- 五- 。 ------- 现在 五点 。 0
X-àn-à--w- d---. X------ w- d---- X-à-z-i w- d-ǎ-. ---------------- Xiànzài wǔ diǎn.
Šešios valandos / šešta valanda. 现-----。 现- 六- 。 现- 六- 。 ------- 现在 六点 。 0
Xiàn----l----i-n. X------ l-- d---- X-à-z-i l-ù d-ǎ-. ----------------- Xiànzài liù diǎn.
Septynios valandos / septinta valanda. 现在 -点 。 现- 七- 。 现- 七- 。 ------- 现在 七点 。 0
X-ànz-i qī-d-ǎ-. X------ q- d---- X-à-z-i q- d-ǎ-. ---------------- Xiànzài qī diǎn.
Aštuonios valandos / aštunta valanda. 现在----。 现- 八- 。 现- 八- 。 ------- 现在 八点 。 0
Xiànz-i--ā--iǎ-. X------ b- d---- X-à-z-i b- d-ǎ-. ---------------- Xiànzài bā diǎn.
Devynios valandos / devinta valanda. 现--九--。 现- 九- 。 现- 九- 。 ------- 现在 九点 。 0
Xiàn-à---iǔ ---n. X------ j-- d---- X-à-z-i j-ǔ d-ǎ-. ----------------- Xiànzài jiǔ diǎn.
Dešimt valandų / dešimta valanda. 现- 十- 。 现- 十- 。 现- 十- 。 ------- 现在 十点 。 0
Xiàn-à- --í d--n. X------ s-- d---- X-à-z-i s-í d-ǎ-. ----------------- Xiànzài shí diǎn.
Vienuolika valandų / vienuolikta valanda. 现在 十一- 。 现- 十-- 。 现- 十-点 。 -------- 现在 十一点 。 0
Xi----i---íy-diǎn. X------ s--------- X-à-z-i s-í-ī-i-n- ------------------ Xiànzài shíyīdiǎn.
Dvylika valandų / dvylikta valanda. 现--十二--。 现- 十-- 。 现- 十-点 。 -------- 现在 十二点 。 0
Xiànz-- sh-'-r-d-ǎ-. X------ s----- d---- X-à-z-i s-í-è- d-ǎ-. -------------------- Xiànzài shí'èr diǎn.
Minutė turi šešiasdešimt sekundžių. 一分钟-有-六十 --。 一-- 有 六- 秒 。 一-钟 有 六- 秒 。 ------------ 一分钟 有 六十 秒 。 0
Y- ---zh-ng-yǒu -----í --ǎ-. Y- f------- y-- l----- m---- Y- f-n-h-n- y-u l-ù-h- m-ǎ-. ---------------------------- Yī fēnzhōng yǒu liùshí miǎo.
Valanda turi šešiasdešimt minučių. 一个小时 有-六--分- 。 一--- 有 六- 分- 。 一-小- 有 六- 分- 。 -------------- 一个小时 有 六十 分钟 。 0
Y--è --ǎ--h--y-u liùs-- fēnz-ōn-. Y--- x------ y-- l----- f-------- Y-g- x-ǎ-s-í y-u l-ù-h- f-n-h-n-. --------------------------------- Yīgè xiǎoshí yǒu liùshí fēnzhōng.
Para turi dvidešimt keturias valandas. 一天-有-二十四个 -时-。 一- 有 二--- 小- 。 一- 有 二-四- 小- 。 -------------- 一天 有 二十四个 小时 。 0
Y-t-ā----u ---h-s-------ǎ-sh-. Y----- y-- è------ g- x------- Y-t-ā- y-u è-s-í-ì g- x-ǎ-s-í- ------------------------------ Yītiān yǒu èrshísì gè xiǎoshí.

Kalbų šeimos

Žemėje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir jie kalba apie 7000 skirtingų kalbų! Kaip ir žmonės, kalbos gali būti giminingos. O tai reiškia, kad jos kyla iš tų pačių šaknų. Taip pat yra ir visiškai izoliuotų kalbų. Jos nėra genetiškai susijusios su jokiomis kitomis kalbomis. Pavyzdžiui, Europoje baskų kalba yra laikoma izoliuota. Tačiau dauguma kalbų turi „tėvus“, „vaikus“ ar „giminaičius“. Jos priklauso tam tikrai kalbų šeimai. Lygindami kalbas galime pastebėti, ar jos panašios. Lingvistai šiandien suskaičiuoja apie 300 tokių genetiškų junginių. Tarp jų yra 180 šeimų, kurios susideda iš daugiau nei vienos kalbos. Visos kitos – tai 120 izoliuotų kalbų. Didžiausia kalbų šeima yra indoeuropiečių. Ji susideda iš maždaug 280 kalbų. Tarp jų yra romanų, germanų ir slavų kalbos. Šios šeimos kalbomis visuose žemynuose kalba daugiau nei trys milijardai žmonių. Kinų-tibetiečių kalbų šeima dominuoja Azijoje. Tomis kalbomis kalba daugiau nei 1,3 milijardo žmonių. Pagrindinė kinų-tibetiečių šeimos kalba yra kinų. Trečioji didžiausia kalbų šeima gyvuoja Afrikoje. Ji pavadinta pagal savo apimamą teritoriją – Nigerio-Kongo kalbų šeima. Tai šeimai priklauso „vos“ 350 milijonų kalbėtojų. Šios šeimos pagrindinė kalba yra suahilių. Dažniausiai, kuo artimesnis ryšys tarp kalbų, tuo lengviau jos suprantamos. Žmonės, kalbantys giminingomis kalbomis, labai gerai viens kitą supranta. Jie gana greitai gali išmokti giminingą kalbą. Tad, mokykitės kalbų – susitikti su giminaičiais visada malonu!