Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   sk Dni v týždni

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [deväť]

Dni v týždni

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
pirmadienis pondel-k p------- p-n-e-o- -------- pondelok 0
antradienis utorok u----- u-o-o- ------ utorok 0
trečiadienis s--eda s----- s-r-d- ------ streda 0
ketvirtadienis štvr--k š------ š-v-t-k ------- štvrtok 0
penktadienis pi-t-k p----- p-a-o- ------ piatok 0
šeštadienis s-b--a s----- s-b-t- ------ sobota 0
sekmadienis n-deľa n----- n-d-ľ- ------ nedeľa 0
savaitė t--deň t----- t-ž-e- ------ týždeň 0
nuo pirmadienio iki sekmadienio o- po----------n-d--e o- p------- d- n----- o- p-n-e-k- d- n-d-l- --------------------- od pondelka do nedele 0
Pirmoji diena yra pirmadienis. Pr-----ň -e po-de---. P--- d-- j- p-------- P-v- d-ň j- p-n-e-o-. --------------------- Prvý deň je pondelok. 0
Antroji diena yra antradienis. D-uh- d-ň -e--to-ok. D---- d-- j- u------ D-u-ý d-ň j- u-o-o-. -------------------- Druhý deň je utorok. 0
Trečioji diena yra trečiadienis. T--t- d-ň--e-s--e-a. T---- d-- j- s------ T-e-í d-ň j- s-r-d-. -------------------- Tretí deň je streda. 0
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. Š--r-ý --ň -e-----t--. Š----- d-- j- š------- Š-v-t- d-ň j- š-v-t-k- ---------------------- Štvrtý deň je štvrtok. 0
Penktoji diena yra penktadienis. P--t---eň-je p-atok. P---- d-- j- p------ P-a-y d-ň j- p-a-o-. -------------------- Piaty deň je piatok. 0
Šeštoji diena yra šeštadienis. Ši-s---deň-je-so-ot-. Š----- d-- j- s------ Š-e-t- d-ň j- s-b-t-. --------------------- Šiesty deň je sobota. 0
Septintoji diena yra sekmadienis. Si---- deň j- -e-e-a. S----- d-- j- n------ S-e-m- d-ň j- n-d-ľ-. --------------------- Siedmy deň je nedeľa. 0
Savaitė turi septynias dienas. Tý-d-ň -á -e-em-dn-. T----- m- s---- d--- T-ž-e- m- s-d-m d-í- -------------------- Týždeň má sedem dní. 0
Mes dirbame tik penkias dienas. P--cujeme l-- -ä--d-í. P-------- l-- p-- d--- P-a-u-e-e l-n p-ť d-í- ---------------------- Pracujeme len päť dní. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!