Pasikalbėjimų knygelė

Savaitės dienos   »   Ημέρες της εβδομάδας

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [εννέα]

9 [ennéa]

+

Ημέρες της εβδομάδας

[Ēméres tēs ebdomádas]

+

Galite spustelėti kiekvieną tuščią vietą, kad pamatytumėte tekstą arba:   

lietuvių graikų Žaisti Daugiau
pirmadienis η Δ-----α η Δευτέρα 0
ē D-----a ē Deutéra 		+
antradienis η Τ---η η Τρίτη 0
ē T---ē ē Trítē 		+
trečiadienis η Τ-----η η Τετάρτη 0
ē T-----ē ē Tetártē 		+
     
ketvirtadienis η Π----η η Πέμπτη 0
ē P----ē ē Pémptē 		+
penktadienis η Π-------ή η Παρασκευή 0
ē P-------ḗ ē Paraskeuḗ 		+
šeštadienis το Σ-----ο το Σάββατο 0
to S-----o to Sábbato 		+
     
sekmadienis η Κ-----ή η Κυριακή 0
ē K-----ḗ ē Kyriakḗ 		+
savaitė η ε------α η εβδομάδα 0
ē e------a ē ebdomáda 		+
nuo pirmadienio iki sekmadienio απ- Δ------ έ-- Κ-----ή από Δευτέρα έως Κυριακή 0
ap- D------ é-- K-----ḗ apó Deutéra éōs Kyriakḗ 		+
     
Pirmoji diena yra pirmadienis. Η π---- μ--- ε---- η Δ------. Η πρώτη μέρα είναι η Δευτέρα. 0
Ē p---- m--- e---- ē D------. Ē prṓtē méra eínai ē Deutéra. 		+
Antroji diena yra antradienis. Η δ------ μ--- ε---- η Τ----. Η δεύτερη μέρα είναι η Τρίτη. 0
Ē d------ m--- e---- ē T----. Ē deúterē méra eínai ē Trítē. 		+
Trečioji diena yra trečiadienis. Η τ---- μ--- ε---- η Τ------. Η τρίτη μέρα είναι η Τετάρτη. 0
Ē t---- m--- e---- ē T------. Ē trítē méra eínai ē Tetártē. 		+
     
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. Η τ------ μ--- ε---- η Π-----. Η τέταρτη μέρα είναι η Πέμπτη. 0
Ē t------ m--- e---- ē P-----. Ē tétartē méra eínai ē Pémptē. 		+
Penktoji diena yra penktadienis. Η π----- μ--- ε---- η Π--------. Η πέμπτη μέρα είναι η Παρασκευή. 0
Ē p----- m--- e---- ē P--------. Ē pémptē méra eínai ē Paraskeuḗ. 		+
Šeštoji diena yra šeštadienis. Η έ--- μ--- ε---- τ- Σ------. Η έκτη μέρα είναι το Σάββατο. 0
Ē é--- m--- e---- t- S------. Ē éktē méra eínai to Sábbato. 		+
     
Septintoji diena yra sekmadienis. Η έ----- μ--- ε---- η Κ------. Η έβδομη μέρα είναι η Κυριακή. 0
Ē é----- m--- e---- ē K------. Ē ébdomē méra eínai ē Kyriakḗ. 		+
Savaitė turi septynias dienas. Η ε------- έ--- ε--- η-----. Η εβδομάδα έχει επτά ημέρες. 0
Ē e------- é---- e--- ē-----. Ē ebdomáda échei eptá ēméres. 		+
Mes dirbame tik penkias dienas. Δο-------- μ--- π---- η-----. Δουλεύουμε μόνο πέντε ημέρες. 0
Do-------- m--- p---- ē-----. Douleúoume móno pénte ēméres. 		+
     

parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!