Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   bg Дните на седмицата

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [девет]

9 [devet]

Дните на седмицата

[Dnite na sedmitsata]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
pirmadienis п---делник понеделник п-н-д-л-и- ---------- понеделник 0
po--d----k ponedelnik p-n-d-l-i- ---------- ponedelnik
antradienis вто-н-к вторник в-о-н-к ------- вторник 0
v-ornik vtornik v-o-n-k ------- vtornik
trečiadienis с-я-а сряда с-я-а ----- сряда 0
srya-a sryada s-y-d- ------ sryada
ketvirtadienis че-въ-тък четвъртък ч-т-ъ-т-к --------- четвъртък 0
che-v--t-k chetvyrtyk c-e-v-r-y- ---------- chetvyrtyk
penktadienis п-тък петък п-т-к ----- петък 0
pe-yk petyk p-t-k ----- petyk
šeštadienis с--о-а събота с-б-т- ------ събота 0
sy-ota sybota s-b-t- ------ sybota
sekmadienis нед-ля неделя н-д-л- ------ неделя 0
nedelya nedelya n-d-l-a ------- nedelya
savaitė се-ми-а седмица с-д-и-а ------- седмица 0
sed---sa sedmitsa s-d-i-s- -------- sedmitsa
nuo pirmadienio iki sekmadienio о---о-е-ел-ик--- --д-ля от понеделник до неделя о- п-н-д-л-и- д- н-д-л- ----------------------- от понеделник до неделя 0
ot p---d-lnik d---edelya ot ponedelnik do nedelya o- p-n-d-l-i- d- n-d-l-a ------------------------ ot ponedelnik do nedelya
Pirmoji diena yra pirmadienis. П-рв-ят ------п--е--лни-. Първият ден е понеделник. П-р-и-т д-н е п-н-д-л-и-. ------------------------- Първият ден е понеделник. 0
P--viyat-d-n--- p---d-l-i-. Pyrviyat den ye ponedelnik. P-r-i-a- d-n y- p-n-d-l-i-. --------------------------- Pyrviyat den ye ponedelnik.
Antroji diena yra antradienis. В--р-я------е -торни-. Вторият ден е вторник. В-о-и-т д-н е в-о-н-к- ---------------------- Вторият ден е вторник. 0
Vt-riya---en-y- v-----k. Vtoriyat den ye vtornik. V-o-i-a- d-n y- v-o-n-k- ------------------------ Vtoriyat den ye vtornik.
Trečioji diena yra trečiadienis. Тр---я---ен---сря--. Третият ден е сряда. Т-е-и-т д-н е с-я-а- -------------------- Третият ден е сряда. 0
Tr-t--at -en -e ---a-a. Tretiyat den ye sryada. T-e-i-a- d-n y- s-y-d-. ----------------------- Tretiyat den ye sryada.
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. Ч-тв--ти-т -ен-е-ч----рт--. Четвъртият ден е четвъртък. Ч-т-ъ-т-я- д-н е ч-т-ъ-т-к- --------------------------- Четвъртият ден е четвъртък. 0
C--tv-rtiyat den -- --et-yr---. Chetvyrtiyat den ye chetvyrtyk. C-e-v-r-i-a- d-n y- c-e-v-r-y-. ------------------------------- Chetvyrtiyat den ye chetvyrtyk.
Penktoji diena yra penktadienis. П-ти-т -ен - пет--. Петият ден е петък. П-т-я- д-н е п-т-к- ------------------- Петият ден е петък. 0
P--iyat de- ye----y-. Petiyat den ye petyk. P-t-y-t d-n y- p-t-k- --------------------- Petiyat den ye petyk.
Šeštoji diena yra šeštadienis. Шест----д------ъ--та. Шестият ден е събота. Ш-с-и-т д-н е с-б-т-. --------------------- Шестият ден е събота. 0
S-e-tiy-t -en ----y-o--. Shestiyat den ye sybota. S-e-t-y-t d-n y- s-b-t-. ------------------------ Shestiyat den ye sybota.
Septintoji diena yra sekmadienis. Сед-ия- ден е не----. Седмият ден е неделя. С-д-и-т д-н е н-д-л-. --------------------- Седмият ден е неделя. 0
Se--iy-----n-y--ned---a. Sedmiyat den ye nedelya. S-d-i-a- d-n y- n-d-l-a- ------------------------ Sedmiyat den ye nedelya.
Savaitė turi septynias dienas. С-д-ица-- има се-е----и. Седмицата има седем дни. С-д-и-а-а и-а с-д-м д-и- ------------------------ Седмицата има седем дни. 0
Se-mitsat- -m- --dem d--. Sedmitsata ima sedem dni. S-d-i-s-t- i-a s-d-m d-i- ------------------------- Sedmitsata ima sedem dni.
Mes dirbame tik penkias dienas. Ние -аботи- само --т----. Ние работим само пет дни. Н-е р-б-т-м с-м- п-т д-и- ------------------------- Ние работим само пет дни. 0
N-e--ab-ti- s-----e- dni. Nie rabotim samo pet dni. N-e r-b-t-m s-m- p-t d-i- ------------------------- Nie rabotim samo pet dni.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!