Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   be Дні тыдня

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [дзевяць]

9 [dzevyats’]

Дні тыдня

[Dnі tydnya]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
pirmadienis п----з-лак панядзелак п-н-д-е-а- ---------- панядзелак 0
p--yadzelak panyadzelak p-n-a-z-l-k ----------- panyadzelak
antradienis аўтор-к аўторак а-т-р-к ------- аўторак 0
a-t-r-k autorak a-t-r-k ------- autorak
trečiadienis с-р--а серада с-р-д- ------ серада 0
s-rada serada s-r-d- ------ serada
ketvirtadienis ч-цв-р чацвер ч-ц-е- ------ чацвер 0
cha---er chatsver c-a-s-e- -------- chatsver
penktadienis п--н-ца пятніца п-т-і-а ------- пятніца 0
pya-n---a pyatnіtsa p-a-n-t-a --------- pyatnіtsa
šeštadienis с----а субота с-б-т- ------ субота 0
s-b-ta subota s-b-t- ------ subota
sekmadienis нядз-ля нядзеля н-д-е-я ------- нядзеля 0
n---ze--a nyadzelya n-a-z-l-a --------- nyadzelya
savaitė ты-з-нь тыдзень т-д-е-ь ------- тыдзень 0
ty-z-n’ tydzen’ t-d-e-’ ------- tydzen’
nuo pirmadienio iki sekmadienio з-па-я--е-к- да -яд--лі з панядзелка да нядзелі з п-н-д-е-к- д- н-д-е-і ----------------------- з панядзелка да нядзелі 0
z p-----ze-ka-d- ---dz--і z panyadzelka da nyadzelі z p-n-a-z-l-a d- n-a-z-l- ------------------------- z panyadzelka da nyadzelі
Pirmoji diena yra pirmadienis. Пер-ы -зе-ь-- пан--з---к. Першы дзень – панядзелак. П-р-ы д-е-ь – п-н-д-е-а-. ------------------------- Першы дзень – панядзелак. 0
Pe-s-y-dz--’---pa---d-elak. Pershy dzen’ – panyadzelak. P-r-h- d-e-’ – p-n-a-z-l-k- --------------------------- Pershy dzen’ – panyadzelak.
Antroji diena yra antradienis. Др-г----е-ь --аўт--а-. Другі дзень – аўторак. Д-у-і д-е-ь – а-т-р-к- ---------------------- Другі дзень – аўторак. 0
D-ug--dz------autora-. Drugі dzen’ – autorak. D-u-і d-e-’ – a-t-r-k- ---------------------- Drugі dzen’ – autorak.
Trečioji diena yra trečiadienis. Т--ці-дзе-ь - сер---. Трэці дзень – серада. Т-э-і д-е-ь – с-р-д-. --------------------- Трэці дзень – серада. 0
T--ts---ze-’ –----ada. Tretsі dzen’ – serada. T-e-s- d-e-’ – s-r-d-. ---------------------- Tretsі dzen’ – serada.
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. Ча----т----ень – ч----р. Чацвёрты дзень – чацвер. Ч-ц-ё-т- д-е-ь – ч-ц-е-. ------------------------ Чацвёрты дзень – чацвер. 0
Ch-t-ver-- -z-n--– ---tsver. Chatsverty dzen’ – chatsver. C-a-s-e-t- d-e-’ – c-a-s-e-. ---------------------------- Chatsverty dzen’ – chatsver.
Penktoji diena yra penktadienis. Пя-ы дз-нь-- п-тніца. Пяты дзень – пятніца. П-т- д-е-ь – п-т-і-а- --------------------- Пяты дзень – пятніца. 0
P--t---zen’-----a-n---a. Pyaty dzen’ – pyatnіtsa. P-a-y d-e-’ – p-a-n-t-a- ------------------------ Pyaty dzen’ – pyatnіtsa.
Šeštoji diena yra šeštadienis. Шост- ----ь –--убот-. Шосты дзень – субота. Ш-с-ы д-е-ь – с-б-т-. --------------------- Шосты дзень – субота. 0
Sh-s-y d---- – -u----. Shosty dzen’ – subota. S-o-t- d-e-’ – s-b-t-. ---------------------- Shosty dzen’ – subota.
Septintoji diena yra sekmadienis. Сём-----н- – ---зеля. Сёмы дзень – нядзеля. С-м- д-е-ь – н-д-е-я- --------------------- Сёмы дзень – нядзеля. 0
Semy-dz--’-----a--e-y-. Semy dzen’ – nyadzelya. S-m- d-e-’ – n-a-z-l-a- ----------------------- Semy dzen’ – nyadzelya.
Savaitė turi septynias dienas. У т-------- дз--. У тыдні сем дзён. У т-д-і с-м д-ё-. ----------------- У тыдні сем дзён. 0
U -ydn- sem---en. U tydnі sem dzen. U t-d-і s-m d-e-. ----------------- U tydnі sem dzen.
Mes dirbame tik penkias dienas. М--пр-цуе- -ол-к- --ц- д-ён. Мы працуем толькі пяць дзён. М- п-а-у-м т-л-к- п-ц- д-ё-. ---------------------------- Мы працуем толькі пяць дзён. 0
M- ---tsue--t-l--і --at---dzen. My pratsuem tol’kі pyats’ dzen. M- p-a-s-e- t-l-k- p-a-s- d-e-. ------------------------------- My pratsuem tol’kі pyats’ dzen.

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!