Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   sl Dnevi tedna

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [devet]

Dnevi tedna

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
pirmadienis po-ed-lj-k p--------- p-n-d-l-e- ---------- ponedeljek 0
antradienis torek t---- t-r-k ----- torek 0
trečiadienis s-eda s---- s-e-a ----- sreda 0
ketvirtadienis če-r-ek č------ č-t-t-k ------- četrtek 0
penktadienis pe--k p---- p-t-k ----- petek 0
šeštadienis s----a s----- s-b-t- ------ sobota 0
sekmadienis n--elja n------ n-d-l-a ------- nedelja 0
savaitė te-en t---- t-d-n ----- teden 0
nuo pirmadienio iki sekmadienio o----------k- -- nede-je o- p--------- d- n------ o- p-n-d-l-k- d- n-d-l-e ------------------------ od ponedeljka do nedelje 0
Pirmoji diena yra pirmadienis. Prv- d------pone--l---. P--- d-- j- p---------- P-v- d-n j- p-n-d-l-e-. ----------------------- Prvi dan je ponedeljek. 0
Antroji diena yra antradienis. D--g--dan -e-----k. D---- d-- j- t----- D-u-i d-n j- t-r-k- ------------------- Drugi dan je torek. 0
Trečioji diena yra trečiadienis. Tr-t-- d-n -e--re--. T----- d-- j- s----- T-e-j- d-n j- s-e-a- -------------------- Tretji dan je sreda. 0
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. Čet--i---- -e č-t---k. Č----- d-- j- č------- Č-t-t- d-n j- č-t-t-k- ---------------------- Četrti dan je četrtek. 0
Penktoji diena yra penktadienis. P--- --n j- pete-. P--- d-- j- p----- P-t- d-n j- p-t-k- ------------------ Peti dan je petek. 0
Šeštoji diena yra šeštadienis. Šest--d-- je s-b-t-. Š---- d-- j- s------ Š-s-i d-n j- s-b-t-. -------------------- Šesti dan je sobota. 0
Septintoji diena yra sekmadienis. Sed---d---je --delj-. S---- d-- j- n------- S-d-i d-n j- n-d-l-a- --------------------- Sedmi dan je nedelja. 0
Savaitė turi septynias dienas. T---n i-- se-em d-i. T---- i-- s---- d--- T-d-n i-a s-d-m d-i- -------------------- Teden ima sedem dni. 0
Mes dirbame tik penkias dienas. Delamo-s-m----t -ni. D----- s--- p-- d--- D-l-m- s-m- p-t d-i- -------------------- Delamo samo pet dni. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!