Pasikalbėjimų knygelė

lt (Užsienio) kalbų mokymasis   »   bg Изучаване на чужди езици

23 [dvidešimt trys]

(Užsienio) kalbų mokymasis

(Užsienio) kalbų mokymasis

23 [двайсет и три]

23 [dvayset i tri]

Изучаване на чужди езици

[Izuchavane na chuzhdi yezitsi]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
Kur (jūs) mokėtės ispanų kalbos? К-де ст- уч-----с----ки? К--- с-- у---- и-------- К-д- с-е у-и-и и-п-н-к-? ------------------------ Къде сте учили испански? 0
Ky-e--te--c-i-i -s---s-i? K--- s-- u----- i-------- K-d- s-e u-h-l- i-p-n-k-? ------------------------- Kyde ste uchili ispanski?
Ar mokate ir portugalų kalbą? Може-е--и да--ов------и -ор-уг-лск-? М----- л- д- г------- и п----------- М-ж-т- л- д- г-в-р-т- и п-р-у-а-с-и- ------------------------------------ Можете ли да говорите и португалски? 0
M---e-e--- -a--o----te-- -or--ga-s--? M------ l- d- g------- i p----------- M-z-e-e l- d- g-v-r-t- i p-r-u-a-s-i- ------------------------------------- Mozhete li da govorite i portugalski?
Taip, (aš) moku ir šiek tiek itališkai. Да- --в-р--и-малко ит---а--к-. Д-- г----- и м---- и---------- Д-, г-в-р- и м-л-о и-а-и-н-к-. ------------------------------ Да, говоря и малко италиански. 0
Da, govor-a-i ---k- -----a-s--. D-- g------ i m---- i---------- D-, g-v-r-a i m-l-o i-a-i-n-k-. ------------------------------- Da, govorya i malko italianski.
Man atrodo, jūs kalbate labai gerai. Ми-ля--че -о-----е много -об-е. М----- ч- г------- м---- д----- М-с-я- ч- г-в-р-т- м-о-о д-б-е- ------------------------------- Мисля, че говорите много добре. 0
M-s-ya--ch- -o---i----no---d-bre. M------ c-- g------- m---- d----- M-s-y-, c-e g-v-r-t- m-o-o d-b-e- --------------------------------- Mislya, che govorite mnogo dobre.
Šios kalbos gana panašios. Е------ -а--ост- ---зк-. Е------ с- д---- б------ Е-и-и-е с- д-с-а б-и-к-. ------------------------ Езиците са доста близки. 0
Ez-t--te----dos-a---i---. E------- s- d---- b------ E-i-s-t- s- d-s-a b-i-k-. ------------------------- Ezitsite sa dosta blizki.
Aš jus labai gerai suprantu. А- мог--да -и-р--б--ам-д-б--. А- м--- д- г- р------- д----- А- м-г- д- г- р-з-и-а- д-б-е- ----------------------------- Аз мога да ги разбирам добре. 0
A----g--da ----az--r-m --b--. A- m--- d- g- r------- d----- A- m-g- d- g- r-z-i-a- d-b-e- ----------------------------- Az moga da gi razbiram dobre.
Bet rašyti ir kalbėti yra sunku. Н--г--о-ене-- - пис-н-т- -а -руд-и. Н- г--------- и п------- с- т------ Н- г-в-р-н-т- и п-с-н-т- с- т-у-н-. ----------------------------------- Но говоренето и писането са трудни. 0
N------ren--- ---i---e-- s---r--n-. N- g--------- i p------- s- t------ N- g-v-r-n-t- i p-s-n-t- s- t-u-n-. ----------------------------------- No govoreneto i pisaneto sa trudni.
Aš dar daug klaidų darau. В-----е --а-я --ог---реш-и. В-- о-- п---- м---- г------ В-е о-е п-а-я м-о-о г-е-к-. --------------------------- Все още правя много грешки. 0
Vs---s--h--pr-vya--n--- gr----i. V-- o----- p----- m---- g------- V-e o-h-h- p-a-y- m-o-o g-e-h-i- -------------------------------- Vse oshche pravya mnogo greshki.
Prašau mane visada pataisyti. М--я- --п---яй-е ----и-аги. М---- п--------- м- в------ М-л-, п-п-а-я-т- м- в-н-г-. --------------------------- Моля, поправяйте ме винаги. 0
Mo---, poprav--y----e -i-a--. M----- p---------- m- v------ M-l-a- p-p-a-y-y-e m- v-n-g-. ----------------------------- Molya, popravyayte me vinagi.
Jūsų tartis (yra) visai gera. Пр-и--о-ени-то-------но-- -о-р-. П------------- В- е м---- д----- П-о-з-о-е-и-т- В- е м-о-о д-б-о- -------------------------------- Произношението Ви е много добро. 0
P---zno-h--ie-o -- ye----go------. P-------------- V- y- m---- d----- P-o-z-o-h-n-e-o V- y- m-o-o d-b-o- ---------------------------------- Proiznoshenieto Vi ye mnogo dobro.
Jūs turite nedidelį akcentą. Има-- слаб-ак---т. И---- с--- а------ И-а-е с-а- а-ц-н-. ------------------ Имате слаб акцент. 0
I--te--lab ak----t. I---- s--- a------- I-a-e s-a- a-t-e-t- ------------------- Imate slab aktsent.
Galima atpažinti, iš kur (jūs) atvykote. Р--бира-се--т-------е. Р------ с- о----- с--- Р-з-и-а с- о-к-д- с-е- ---------------------- Разбира се откъде сте. 0
R---ir- s--o---d- -te. R------ s- o----- s--- R-z-i-a s- o-k-d- s-e- ---------------------- Razbira se otkyde ste.
Kokia jūsų gimtoji kalba? Какъв-- ---ч--и-т Ви--зи-? К---- е м-------- В- е---- К-к-в е м-й-и-и-т В- е-и-? -------------------------- Какъв е майчиният Ви език? 0
K--y- y- m---h-n-ya---- yez-k? K---- y- m---------- V- y----- K-k-v y- m-y-h-n-y-t V- y-z-k- ------------------------------ Kakyv ye maychiniyat Vi yezik?
Ar (jūs) lankote kalbos kursus? П---щава-е -- -зи--в---рс? П--------- л- е----- к---- П-с-щ-в-т- л- е-и-о- к-р-? -------------------------- Посещавате ли езиков курс? 0
Pose-h--a-at- li--e---ov--urs? P------------ l- y------ k---- P-s-s-c-a-a-e l- y-z-k-v k-r-? ------------------------------ Poseshchavate li yezikov kurs?
Kokį vadovėlį naudojate / Iš kokio vadovėlio mokotės? К-й уче-ник-изп--з---е? К-- у------ и---------- К-й у-е-н-к и-п-л-в-т-? ----------------------- Кой учебник използвате? 0
Ko--u---b--k-i--ol---te? K-- u------- i---------- K-y u-h-b-i- i-p-l-v-t-? ------------------------ Koy uchebnik izpolzvate?
Dabar (šiuo metu) nežinau, kaip jis vadinasi. В --ме--а не -н---как--е--азв-. В м------ н- з--- к-- с- к----- В м-м-н-а н- з-а- к-к с- к-з-а- ------------------------------- В момента не зная как се казва. 0
V-m---nt- -----ay--k-k ---ka---. V m------ n- z---- k-- s- k----- V m-m-n-a n- z-a-a k-k s- k-z-a- -------------------------------- V momenta ne znaya kak se kazva.
Neprisimenu pavadinimo. Н--с---е-ам з- за--ави---. Н- с- с---- з- з---------- Н- с- с-щ-м з- з-г-а-и-т-. -------------------------- Не се сещам за заглавието. 0
N- -e-seshcham z--zag--vi-t-. N- s- s------- z- z---------- N- s- s-s-c-a- z- z-g-a-i-t-. ----------------------------- Ne se seshcham za zaglavieto.
(Aš jį) pamiršau. Заб---и- -о. З------- г-- З-б-а-и- г-. ------------ Забравих го. 0
Z-b---ikh--o. Z-------- g-- Z-b-a-i-h g-. ------------- Zabravikh go.

Germanų kalbos

Germanų kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Ši lingvistinė grupė charakterizuojama pagal savo fonologinius bruožus. Šias kalbas iš kitų kalbų išskiria fonologija. Egzistuoja apie 15 germanų kalbų. Kaip gimtosiomis, jomis kalba 500 milijonų žmonių visame pasaulyje. Tikslų šiai šeimai priklausančių kalbų skaičių nustatyti sunku. Kartais neaišku, kas išliko: savarankiškos kalbos ar tik dialektai. Pati populiariausia germanų kalba yra anglų kalba. Ja kalba 350 milijonų žmonių visame pasaulyje. Po jos seka vokiečių ir olandų kalba. Germanų kalbos dalyjamos į kelias grupes. Šiaurės germanų, vakarų germanų ir rytų germanų. Šiaurės germanų grupei priklauso skandinavų kalbos. Anglų, vokiečių ir olandų kalbos priklauso vakarų germanų grupei. Visos rytų germanų kalbos išnyko. Šiai grupei anksčiau priklausė senoji anglų kalba. Germanų kalbos po pasaulį sklido kartu su kolonistais. Todėl Karibų jūros regione ir Pietų Afrikoje yra suprantama olandų kalba. Visos germanų kalbos kilo iš tų pačių šaknų. Tačiau nėra aišku, ar jos turėjo vieną bendrą kalbą. Be to, egzistuoja vos keli seni senovės germanų kalba rašyti tekstai. Skirtingai nei romanų kalbos, germanų kalbos neturi tiek daug išlikusių šaltinių. Todėl tyrinėti germanų kalbas daug sudėtingiau. Taip pat nedaug žinoma apie germanų tautų, arba teutonų, kultūrą. Teutonai nesusivienyjo. Todėl neturėjo bendro identiteto. Mokslui tyrinėjant jų kalbą tenka pasitelkti kitus šaltinius. Be graikų ir romėnų pagalbos apie teutonus žinotume labai nedaug!