Pasikalbėjimų knygelė

lt (Užsienio) kalbų mokymasis   »   sl Učenje tujih jezikov

23 [dvidešimt trys]

(Užsienio) kalbų mokymasis

(Užsienio) kalbų mokymasis

23 [triindvajset]

Učenje tujih jezikov

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Kur (jūs) mokėtės ispanų kalbos? K-- ste s---a------špan-č-no? K-- s-- s- n------ š--------- K-e s-e s- n-u-i-i š-a-š-i-o- ----------------------------- Kje ste se naučili španščino? 0
Ar mokate ir portugalų kalbą? A-- z--t----d---ort-g--s-o? A-- z---- t--- p----------- A-i z-a-e t-d- p-r-u-a-s-o- --------------------------- Ali znate tudi portugalsko? 0
Taip, (aš) moku ir šiek tiek itališkai. Da, i--ma------m t-di---a----n---. D-- i- m--- z--- t--- i----------- D-, i- m-l- z-a- t-d- i-a-i-a-s-o- ---------------------------------- Da, in malo znam tudi italijansko. 0
Man atrodo, jūs kalbate labai gerai. Z-- se-mi- da -o--r--e--el- d---o. Z-- s- m-- d- g------- z--- d----- Z-i s- m-, d- g-v-r-t- z-l- d-b-o- ---------------------------------- Zdi se mi, da govorite zelo dobro. 0
Šios kalbos gana panašios. Jez-ki-s--s- -re-e- p--o-n-. J----- s- s- p----- p------- J-z-k- s- s- p-e-e- p-d-b-i- ---------------------------- Jeziki so si precej podobni. 0
Aš jus labai gerai suprantu. D-bro--ih-lah-- --zu---. D---- j-- l---- r------- D-b-o j-h l-h-o r-z-m-m- ------------------------ Dobro jih lahko razumem. 0
Bet rašyti ir kalbėti yra sunku. V-ndar -a-je-govorit- -n-pisat--t--k-. V----- p- j- g------- i- p----- t----- V-n-a- p- j- g-v-r-t- i- p-s-t- t-ž-o- -------------------------------------- Vendar pa je govoriti in pisati težko. 0
Aš dar daug klaidų darau. Še --lik--napak-d-l-m. Š- v----- n---- d----- Š- v-l-k- n-p-k d-l-m- ---------------------- Še veliko napak delam. 0
Prašau mane visada pataisyti. P---i-, da-m- vsa----p--r-v--e. P------ d- m- v----- p--------- P-o-i-, d- m- v-a-i- p-p-a-i-e- ------------------------------- Prosim, da me vsakič popravite. 0
Jūsų tartis (yra) visai gera. V-ša--z---o-j--a -e-k-- do---. V--- i---------- j- k-- d----- V-š- i-g-v-r-a-a j- k-r d-b-a- ------------------------------ Vaša izgovorjava je kar dobra. 0
Jūs turite nedidelį akcentą. Gov--it--z-----im-na-l-s-m. G------- z r----- n-------- G-v-r-t- z r-h-i- n-g-a-o-. --------------------------- Govorite z rahlim naglasom. 0
Galima atpažinti, iš kur (jūs) atvykote. Člov-k-la--o -g-n-----k---pr----ate. Č----- l---- u----- o---- p--------- Č-o-e- l-h-o u-a-e- o-k-d p-i-a-a-e- ------------------------------------ Človek lahko ugane, odkod prihajate. 0
Kokia jūsų gimtoji kalba? Ka-----je --š--a-e-in---zik? K----- j- v-- m------ j----- K-t-r- j- v-š m-t-r-n j-z-k- ---------------------------- Kateri je vaš materin jezik? 0
Ar (jūs) lankote kalbos kursus? Ali ------ -a -----n --zik--ni --ča-? A-- h----- n- k----- j-------- t----- A-i h-d-t- n- k-k-e- j-z-k-v-i t-č-j- ------------------------------------- Ali hodite na kakšen jezikovni tečaj? 0
Kokį vadovėlį naudojate / Iš kokio vadovėlio mokotės? K-k--- u--eni----o-a-l-at-? K----- u------ u----------- K-k-e- u-b-n-k u-o-a-l-a-e- --------------------------- Kakšen učbenik uporabljate? 0
Dabar (šiuo metu) nežinau, kaip jis vadinasi. V t-- -r-n-tku-ne --m---ak- s--tem- reče. V t-- t------- n- v--- k--- s- t--- r---- V t-m t-e-u-k- n- v-m- k-k- s- t-m- r-č-. ----------------------------------------- V tem trenutku ne vem, kako se temu reče. 0
Neprisimenu pavadinimo. Ne----m-i- -e-n--lov-. N- s------ s- n------- N- s-o-n-m s- n-s-o-a- ---------------------- Ne spomnim se naslova. 0
(Aš jį) pamiršau. Poz-----s-m ----. P------ s-- (---- P-z-b-l s-m (-o-. ----------------- Pozabil sem (to). 0

Germanų kalbos

Germanų kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Ši lingvistinė grupė charakterizuojama pagal savo fonologinius bruožus. Šias kalbas iš kitų kalbų išskiria fonologija. Egzistuoja apie 15 germanų kalbų. Kaip gimtosiomis, jomis kalba 500 milijonų žmonių visame pasaulyje. Tikslų šiai šeimai priklausančių kalbų skaičių nustatyti sunku. Kartais neaišku, kas išliko: savarankiškos kalbos ar tik dialektai. Pati populiariausia germanų kalba yra anglų kalba. Ja kalba 350 milijonų žmonių visame pasaulyje. Po jos seka vokiečių ir olandų kalba. Germanų kalbos dalyjamos į kelias grupes. Šiaurės germanų, vakarų germanų ir rytų germanų. Šiaurės germanų grupei priklauso skandinavų kalbos. Anglų, vokiečių ir olandų kalbos priklauso vakarų germanų grupei. Visos rytų germanų kalbos išnyko. Šiai grupei anksčiau priklausė senoji anglų kalba. Germanų kalbos po pasaulį sklido kartu su kolonistais. Todėl Karibų jūros regione ir Pietų Afrikoje yra suprantama olandų kalba. Visos germanų kalbos kilo iš tų pačių šaknų. Tačiau nėra aišku, ar jos turėjo vieną bendrą kalbą. Be to, egzistuoja vos keli seni senovės germanų kalba rašyti tekstai. Skirtingai nei romanų kalbos, germanų kalbos neturi tiek daug išlikusių šaltinių. Todėl tyrinėti germanų kalbas daug sudėtingiau. Taip pat nedaug žinoma apie germanų tautų, arba teutonų, kultūrą. Teutonai nesusivienyjo. Todėl neturėjo bendro identiteto. Mokslui tyrinėjant jų kalbą tenka pasitelkti kitus šaltinius. Be graikų ir romėnų pagalbos apie teutonus žinotume labai nedaug!