Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   bg желая, бих желал, искам, бих искал нещо

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [седемдесет]

70 [sedemdeset]

желая, бих желал, искам, бих искал нещо

[zhelaya, bikh zhelal, iskam, bikh iskal neshcho]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? И--ат--л---а -у----? И----- л- д- п------ И-к-т- л- д- п-ш-т-? -------------------- Искате ли да пушите? 0
Isk-t- li d--pu----e? I----- l- d- p------- I-k-t- l- d- p-s-i-e- --------------------- Iskate li da pushite?
Ar norėtumėte šokti? И----е-л- д- т-н-у-а-е? И----- л- д- т--------- И-к-т- л- д- т-н-у-а-е- ----------------------- Искате ли да танцувате? 0
I-k--e--- da -a---uv--e? I----- l- d- t---------- I-k-t- l- d- t-n-s-v-t-? ------------------------ Iskate li da tantsuvate?
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Ис-ате--- да ---разходите? И----- л- д- с- р--------- И-к-т- л- д- с- р-з-о-и-е- -------------------------- Искате ли да се разходите? 0
Is-a------d--------k--d-t-? I----- l- d- s- r---------- I-k-t- l- d- s- r-z-h-d-t-? --------------------------- Iskate li da se razkhodite?
(Aš) norėčiau rūkyti. Искам да-пуша. И---- д- п---- И-к-м д- п-ш-. -------------- Искам да пуша. 0
Isk-m------s-a. I---- d- p----- I-k-m d- p-s-a- --------------- Iskam da pusha.
Ar norėtum cigaretės? Иска-- -- ци-а--? И----- л- ц------ И-к-т- л- ц-г-р-? ----------------- Искате ли цигара? 0
Iskat--l- ts-ga-a? I----- l- t------- I-k-t- l- t-i-a-a- ------------------ Iskate li tsigara?
Jis norėtų ugnies. Т---и-------нче. Т-- и--- о------ Т-й и-к- о-ъ-ч-. ---------------- Той иска огънче. 0
To---ska ---nche. T-- i--- o------- T-y i-k- o-y-c-e- ----------------- Toy iska ogynche.
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. И---м ---пия --щ-. И---- д- п-- н---- И-к-м д- п-я н-щ-. ------------------ Искам да пия нещо. 0
I--am-da p-y- nes----. I---- d- p--- n------- I-k-m d- p-y- n-s-c-o- ---------------------- Iskam da piya neshcho.
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. И-ка- -а -- н-щ-. И---- д- я- н---- И-к-м д- я- н-щ-. ----------------- Искам да ям нещо. 0
I---m -a--a--n-shcho. I---- d- y-- n------- I-k-m d- y-m n-s-c-o- --------------------- Iskam da yam neshcho.
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. И--а- -а-си от---н- -ал--. И---- д- с- о------ м----- И-к-м д- с- о-д-х-а м-л-о- -------------------------- Искам да си отдъхна малко. 0
I---m -- s- -t-yk-n- ---k-. I---- d- s- o------- m----- I-k-m d- s- o-d-k-n- m-l-o- --------------------------- Iskam da si otdykhna malko.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Б-х--с--л-/-ис-а-а д- -- п-п---------. Б-- и---- / и----- д- В- п------ н---- Б-х и-к-л / и-к-л- д- В- п-п-т-м н-щ-. -------------------------------------- Бих искал / искала да Ви попитам нещо. 0
B-kh i--a----is---a d- V--p--i--m n-sh---. B--- i---- / i----- d- V- p------ n------- B-k- i-k-l / i-k-l- d- V- p-p-t-m n-s-c-o- ------------------------------------------ Bikh iskal / iskala da Vi popitam neshcho.
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Б-- и---л-/ ис--л- д--В--п--о-- за ---о. Б-- и---- / и----- д- В- п----- з- н---- Б-х и-к-л / и-к-л- д- В- п-м-л- з- н-щ-. ---------------------------------------- Бих искал / искала да Ви помоля за нещо. 0
B--h -sk---/-i--a-a-d- ---pomo-ya--- ne-hch-. B--- i---- / i----- d- V- p------ z- n------- B-k- i-k-l / i-k-l- d- V- p-m-l-a z- n-s-c-o- --------------------------------------------- Bikh iskal / iskala da Vi pomolya za neshcho.
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Б-- и------ -ск-л--да--и--о---- н--нещ-. Б-- и---- / и----- д- В- п----- н- н---- Б-х и-к-л / и-к-л- д- В- п-к-н- н- н-щ-. ---------------------------------------- Бих искал / искала да Ви поканя на нещо. 0
B-kh isk-- / i--al--d- -i-pokany- na nes-cho. B--- i---- / i----- d- V- p------ n- n------- B-k- i-k-l / i-k-l- d- V- p-k-n-a n- n-s-c-o- --------------------------------------------- Bikh iskal / iskala da Vi pokanya na neshcho.
Prašau, ko norėtumėte? К--в- ---чате - же---т---моля? К---- о------ / ж------- м---- К-к-о о-и-а-е / ж-л-е-е- м-л-? ------------------------------ Какво обичате / желаете, моля? 0
K---- --i---t- / zhe----e,----ya? K---- o------- / z-------- m----- K-k-o o-i-h-t- / z-e-a-t-, m-l-a- --------------------------------- Kakvo obichate / zhelaete, molya?
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ж-л---е-л- ка--? Ж------ л- к---- Ж-л-е-е л- к-ф-? ---------------- Желаете ли кафе? 0
Z-e---t- -i-----? Z------- l- k---- Z-e-a-t- l- k-f-? ----------------- Zhelaete li kafe?
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? И-- --ед-оч--а---ч--? И-- п----------- ч--- И-и п-е-п-ч-т-т- ч-й- --------------------- Или предпочитате чай? 0
I-i-p--dpo--itate -ha-? I-- p------------ c---- I-i p-e-p-c-i-a-e c-a-? ----------------------- Ili predpochitate chay?
(Mes) norėtume važiuoti namo. Н-е искаме ----- пр-б-ре--вкъ--. Н-- и----- д- с- п------- в----- Н-е и-к-м- д- с- п-и-е-е- в-ъ-и- -------------------------------- Ние искаме да се приберем вкъщи. 0
Ni--isk----d--s- p--be-e-----shch-. N-- i----- d- s- p------- v-------- N-e i-k-m- d- s- p-i-e-e- v-y-h-h-. ----------------------------------- Nie iskame da se priberem vkyshchi.
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Ж---ет--ли-т--си? Ж------ л- т----- Ж-л-е-е л- т-к-и- ----------------- Желаете ли такси? 0
Z----ete--- ---s-? Z------- l- t----- Z-e-a-t- l- t-k-i- ------------------ Zhelaete li taksi?
Jie norėtų paskambinti. Т--ис--- -а се--бадят по --л-ф-н-. Т- и---- д- с- о----- п- т-------- Т- и-к-т д- с- о-а-я- п- т-л-ф-н-. ---------------------------------- Те искат да се обадят по телефона. 0
T- is--- da ------d-at-p--t-lef---. T- i---- d- s- o------ p- t-------- T- i-k-t d- s- o-a-y-t p- t-l-f-n-. ----------------------------------- Te iskat da se obadyat po telefona.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.