Pasikalbėjimų knygelė

lt (Užsienio) kalbų mokymasis   »   be Вывучаць замежныя мовы

23 [dvidešimt trys]

(Užsienio) kalbų mokymasis

(Užsienio) kalbų mokymasis

23 [дваццаць тры]

23 [dvatstsats’ try]

Вывучаць замежныя мовы

[Vyvuchats’ zamezhnyya movy]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
Kur (jūs) mokėtės ispanų kalbos? Дз--В- -ы--ч--і ісп---ку----ву? Д-- В- в------- і-------- м---- Д-е В- в-в-ч-л- і-п-н-к-ю м-в-? ------------------------------- Дзе Вы вывучалі іспанскую мову? 0
Dz- V--vy-u-halі-іs-a-s---- m---? D-- V- v-------- і--------- m---- D-e V- v-v-c-a-і і-p-n-k-y- m-v-? --------------------------------- Dze Vy vyvuchalі іspanskuyu movu?
Ar mokate ir portugalų kalbą? В--------а-в-лодае-- пар--г-----а-? В- т------ в-------- п------------- В- т-к-а-а в-л-д-е-е п-р-у-а-ь-к-й- ----------------------------------- Вы таксама валодаеце партугальскай? 0
Vy -a-sa----al--------p-rt----’skay? V- t------ v--------- p------------- V- t-k-a-a v-l-d-e-s- p-r-u-a-’-k-y- ------------------------------------ Vy taksama valodaetse partugal’skay?
Taip, (aš) moku ir šiek tiek itališkai. Так---ш-э ---р--кі в----а-----л-янс---. Т--- я--- я т----- в------ і----------- Т-к- я-ч- я т-о-к- в-л-д-ю і-а-ь-н-к-й- --------------------------------------- Так, яшчэ я трошкі валодаю італьянскай. 0
Ta-- y--h-h- ya t-----і val----u і-al’y-n-k--. T--- y------ y- t------ v------- і------------ T-k- y-s-c-e y- t-o-h-і v-l-d-y- і-a-’-a-s-a-. ---------------------------------------------- Tak, yashche ya troshkі valodayu іtal’yanskay.
Man atrodo, jūs kalbate labai gerai. Я-ліч-, -- в--ьм--д--ра--а-м-ўляец-. Я л---- В- в----- д---- р----------- Я л-ч-, В- в-л-м- д-б-а р-з-а-л-е-е- ------------------------------------ Я лічу, Вы вельмі добра размаўляеце. 0
Y--lіc-u, -y-ve------o-ra---zmaulya----e. Y- l----- V- v----- d---- r-------------- Y- l-c-u- V- v-l-m- d-b-a r-z-a-l-a-e-s-. ----------------------------------------- Ya lіchu, Vy vel’mі dobra razmaulyayetse.
Šios kalbos gana panašios. Мовы--а-олі п---б-ы-. М--- д----- п-------- М-в- д-в-л- п-д-б-ы-. --------------------- Мовы даволі падобныя. 0
Mo-y-----------o--y--. M--- d----- p--------- M-v- d-v-l- p-d-b-y-a- ---------------------- Movy davolі padobnyya.
Aš jus labai gerai suprantu. Я Ва------а-р----ею. Я В-- д---- р------- Я В-с д-б-а р-з-м-ю- -------------------- Я Вас добра разумею. 0
Ya-V-s-do-ra ra-u-e--. Y- V-- d---- r-------- Y- V-s d-b-a r-z-m-y-. ---------------------- Ya Vas dobra razumeyu.
Bet rašyti ir kalbėti yra sunku. Ал--раз-аў-я-- ----са-- - ця-ка. А-- р--------- і п----- – ц----- А-е р-з-а-л-ц- і п-с-ц- – ц-ж-а- -------------------------------- Але размаўляць і пісаць – цяжка. 0
Ale----m--l--ts’-і p-sa-s’-– -syazh-a. A-- r----------- і p------ – t-------- A-e r-z-a-l-a-s- і p-s-t-’ – t-y-z-k-. -------------------------------------- Ale razmaulyats’ і pіsats’ – tsyazhka.
Aš dar daug klaidų darau. Я-р---ю --ч- шм-т-па--л-к. Я р---- я--- ш--- п------- Я р-б-ю я-ч- ш-а- п-м-л-к- -------------------------- Я раблю яшчэ шмат памылак. 0
Ya--ab--u----h--e --ma--pa--lak. Y- r----- y------ s---- p------- Y- r-b-y- y-s-c-e s-m-t p-m-l-k- -------------------------------- Ya rablyu yashche shmat pamylak.
Prašau mane visada pataisyti. К-л---а---,----р-ў-яйце-мяне-з-ў-ды! К--- л----- п---------- м--- з------ К-л- л-с-а- п-п-а-л-й-е м-н- з-ў-д-! ------------------------------------ Калі ласка, папраўляйце мяне заўжды! 0
K-lі-l-s-a--papraul-ay--e m-ane z--zhd-! K--- l----- p------------ m---- z------- K-l- l-s-a- p-p-a-l-a-t-e m-a-e z-u-h-y- ---------------------------------------- Kalі laska, papraulyaytse myane zauzhdy!
Jūsų tartis (yra) visai gera. У В---ца--ам--об-ае-в-ма-----е. У В-- ц----- д----- в---------- У В-с ц-л-а- д-б-а- в-м-ў-е-н-. ------------------------------- У Вас цалкам добрае вымаўленне. 0
U Va- -sal-a- --br---v--a-----e. U V-- t------ d----- v---------- U V-s t-a-k-m d-b-a- v-m-u-e-n-. -------------------------------- U Vas tsalkam dobrae vymaulenne.
Jūs turite nedidelį akcentą. У -----у--ц- -е-я-ік- ---энт. У В-- ч----- н------- а------ У В-с ч-в-ц- н-в-л-к- а-ц-н-. ----------------------------- У Вас чуваць невялікі акцэнт. 0
U --- ch--at----ev------ --ts-n-. U V-- c------- n-------- a------- U V-s c-u-a-s- n-v-a-і-і a-t-e-t- --------------------------------- U Vas chuvats’ nevyalіkі aktsent.
Galima atpažinti, iš kur (jūs) atvykote. Мо----п--н------дк----Вы---ыеха-і. М---- п------- а----- В- п-------- М-ж-а п-з-а-ь- а-к-л- В- п-ы-х-л-. ---------------------------------- Можна пазнаць, адкуль Вы прыехалі. 0
M-zhn--p-z-a-s’,-adk----V- pry-k---і. M----- p-------- a----- V- p--------- M-z-n- p-z-a-s-, a-k-l- V- p-y-k-a-і- ------------------------------------- Mozhna paznats’, adkul’ Vy pryekhalі.
Kokia jūsų gimtoji kalba? Як-- В----р----я---ва? Я--- В--- р----- м---- Я-а- В-ш- р-д-а- м-в-? ---------------------- Якая Ваша родная мова? 0
Ya-aya Vasha---dn----m---? Y----- V---- r------ m---- Y-k-y- V-s-a r-d-a-a m-v-? -------------------------- Yakaya Vasha rodnaya mova?
Ar (jūs) lankote kalbos kursus? Вы п-ах-д--ц-------я к----? В- п--------- м----- к----- В- п-а-о-з-ц- м-ў-ы- к-р-ы- --------------------------- Вы праходзіце моўныя курсы? 0
Vy pra---d--ts----un-ya-ku--y? V- p----------- m------ k----- V- p-a-h-d-і-s- m-u-y-a k-r-y- ------------------------------ Vy prakhodzіtse mounyya kursy?
Kokį vadovėlį naudojate / Iš kokio vadovėlio mokotės? З --ім --др---------- пр--у-ц-? З я--- п---------- В- п-------- З я-і- п-д-у-н-к-м В- п-а-у-ц-? ------------------------------- З якім падручнікам Вы працуеце? 0
Z ---і---adru----kam-V-------u--s-? Z y---- p----------- V- p---------- Z y-k-m p-d-u-h-і-a- V- p-a-s-e-s-? ----------------------------------- Z yakіm padruchnіkam Vy pratsuetse?
Dabar (šiuo metu) nežinau, kaip jis vadinasi. Ц-пе--я-н---а-у-ў--ад--ь- -к--н наз-вае--а. Ц---- я н- м--- ў-------- я- ё- н---------- Ц-п-р я н- м-г- ў-г-д-ц-, я- ё- н-з-в-е-ц-. ------------------------------------------- Цяпер я не магу ўзгадаць, як ён называецца. 0
Tsyap----a -- ma-- uzg--at-’- y-k-y-n--a-yvae-----. T------ y- n- m--- u--------- y-- y-- n------------ T-y-p-r y- n- m-g- u-g-d-t-’- y-k y-n n-z-v-e-s-s-. --------------------------------------------------- Tsyaper ya ne magu uzgadats’, yak yon nazyvaetstsa.
Neprisimenu pavadinimo. Я----ма---ў-га---ь наз-у -адр-ч---а. Я н- м--- ў------- н---- п---------- Я н- м-г- ў-г-д-ц- н-з-у п-д-у-н-к-. ------------------------------------ Я не магу ўзгадаць назву падручніка. 0
Ya ----a-u ----d-ts’-n--v---a-r-ch---a. Y- n- m--- u-------- n---- p----------- Y- n- m-g- u-g-d-t-’ n-z-u p-d-u-h-і-a- --------------------------------------- Ya ne magu uzgadats’ nazvu padruchnіka.
(Aš jį) pamiršau. Я--- за-ы-. Я я- з----- Я я- з-б-ў- ----------- Я яе забыў. 0
Y--ya-e--ab-u. Y- y--- z----- Y- y-y- z-b-u- -------------- Ya yaye zabyu.

Germanų kalbos

Germanų kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Ši lingvistinė grupė charakterizuojama pagal savo fonologinius bruožus. Šias kalbas iš kitų kalbų išskiria fonologija. Egzistuoja apie 15 germanų kalbų. Kaip gimtosiomis, jomis kalba 500 milijonų žmonių visame pasaulyje. Tikslų šiai šeimai priklausančių kalbų skaičių nustatyti sunku. Kartais neaišku, kas išliko: savarankiškos kalbos ar tik dialektai. Pati populiariausia germanų kalba yra anglų kalba. Ja kalba 350 milijonų žmonių visame pasaulyje. Po jos seka vokiečių ir olandų kalba. Germanų kalbos dalyjamos į kelias grupes. Šiaurės germanų, vakarų germanų ir rytų germanų. Šiaurės germanų grupei priklauso skandinavų kalbos. Anglų, vokiečių ir olandų kalbos priklauso vakarų germanų grupei. Visos rytų germanų kalbos išnyko. Šiai grupei anksčiau priklausė senoji anglų kalba. Germanų kalbos po pasaulį sklido kartu su kolonistais. Todėl Karibų jūros regione ir Pietų Afrikoje yra suprantama olandų kalba. Visos germanų kalbos kilo iš tų pačių šaknų. Tačiau nėra aišku, ar jos turėjo vieną bendrą kalbą. Be to, egzistuoja vos keli seni senovės germanų kalba rašyti tekstai. Skirtingai nei romanų kalbos, germanų kalbos neturi tiek daug išlikusių šaltinių. Todėl tyrinėti germanų kalbas daug sudėtingiau. Taip pat nedaug žinoma apie germanų tautų, arba teutonų, kultūrą. Teutonai nesusivienyjo. Todėl neturėjo bendro identiteto. Mokslui tyrinėjant jų kalbą tenka pasitelkti kitus šaltinius. Be graikų ir romėnų pagalbos apie teutonus žinotume labai nedaug!