Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   bg Четене и писане

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [шест]

6 [shest]

Четене и писане

[Chetene i pisane]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
Aš skaitau. А--ч-та. А- ч---- А- ч-т-. -------- Аз чета. 0
Az---e--. A- c----- A- c-e-a- --------- Az cheta.
(Aš) skaitau raidę. Аз--е----д-а---к--. А- ч--- е--- б----- А- ч-т- е-н- б-к-а- ------------------- Аз чета една буква. 0
A------a -e-n- b-kv-. A- c---- y---- b----- A- c-e-a y-d-a b-k-a- --------------------- Az cheta yedna bukva.
(Aš) skaitau žodį. А--че------- -ума. А- ч--- е--- д---- А- ч-т- е-н- д-м-. ------------------ Аз чета една дума. 0
A- ----- ye-n- duma. A- c---- y---- d---- A- c-e-a y-d-a d-m-. -------------------- Az cheta yedna duma.
(Aš) skaitau sakinį. Аз--е-а --но --р-ч-ни-. А- ч--- е--- и--------- А- ч-т- е-н- и-р-ч-н-е- ----------------------- Аз чета едно изречение. 0
Az--h--- ---n- --r-ch--i-. A- c---- y---- i---------- A- c-e-a y-d-o i-r-c-e-i-. -------------------------- Az cheta yedno izrechenie.
(Aš) skaitau laišką. А- чет- е-н-----м-. А- ч--- е--- п----- А- ч-т- е-н- п-с-о- ------------------- Аз чета едно писмо. 0
Az-c--ta --d-o p-s--. A- c---- y---- p----- A- c-e-a y-d-o p-s-o- --------------------- Az cheta yedno pismo.
(Aš) skaitau knygą. Аз чет- е-н- кни--. А- ч--- е--- к----- А- ч-т- е-н- к-и-а- ------------------- Аз чета една книга. 0
Az-che-- ye-------ga. A- c---- y---- k----- A- c-e-a y-d-a k-i-a- --------------------- Az cheta yedna kniga.
Aš skaitau. Аз-ч--а. А- ч---- А- ч-т-. -------- Аз чета. 0
Az cheta. A- c----- A- c-e-a- --------- Az cheta.
Tu skaitai. Т- -е-е-. Т- ч----- Т- ч-т-ш- --------- Ти четеш. 0
T- --e-e--. T- c------- T- c-e-e-h- ----------- Ti chetesh.
Jis skaito. Т-й--ет-. Т-- ч---- Т-й ч-т-. --------- Той чете. 0
T-y c-et-. T-- c----- T-y c-e-e- ---------- Toy chete.
Aš rašau. А--п-ш-. А- п---- А- п-ш-. -------- Аз пиша. 0
Az-p---a. A- p----- A- p-s-a- --------- Az pisha.
(Aš) rašau raidę. А--пи-а е--а бу-в-. А- п--- е--- б----- А- п-ш- е-н- б-к-а- ------------------- Аз пиша една буква. 0
Az-p-s-- y-d-a b--va. A- p---- y---- b----- A- p-s-a y-d-a b-k-a- --------------------- Az pisha yedna bukva.
(Aš) rašau žodį. А----ша -дна-дум-. А- п--- е--- д---- А- п-ш- е-н- д-м-. ------------------ Аз пиша една дума. 0
Az-p-s-a ----a --ma. A- p---- y---- d---- A- p-s-a y-d-a d-m-. -------------------- Az pisha yedna duma.
(Aš) rašau sakinį. Аз-пиша ---о--зр--е--е. А- п--- е--- и--------- А- п-ш- е-н- и-р-ч-н-е- ----------------------- Аз пиша едно изречение. 0
Az ---ha y---o i--e-hen-e. A- p---- y---- i---------- A- p-s-a y-d-o i-r-c-e-i-. -------------------------- Az pisha yedno izrechenie.
(Aš) rašau laišką. Аз п-ш---д-- --см-. А- п--- е--- п----- А- п-ш- е-н- п-с-о- ------------------- Аз пиша едно писмо. 0
A----s-a yedn- --smo. A- p---- y---- p----- A- p-s-a y-d-o p-s-o- --------------------- Az pisha yedno pismo.
(Aš) rašau knygą. А- п-ш--една --ига. А- п--- е--- к----- А- п-ш- е-н- к-и-а- ------------------- Аз пиша една книга. 0
A--pis-a-y-d-a -n-g-. A- p---- y---- k----- A- p-s-a y-d-a k-i-a- --------------------- Az pisha yedna kniga.
Aš rašau. Аз--иша. А- п---- А- п-ш-. -------- Аз пиша. 0
A---i-ha. A- p----- A- p-s-a- --------- Az pisha.
Tu rašai. Т- -иш--. Т- п----- Т- п-ш-ш- --------- Ти пишеш. 0
Ti-p-she-h. T- p------- T- p-s-e-h- ----------- Ti pishesh.
Jis rašo. Т-й--иш-. Т-- п---- Т-й п-ш-. --------- Той пише. 0
Toy --s-e. T-- p----- T-y p-s-e- ---------- Toy pishe.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.