Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   pl musieć coś

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [siedemdziesiąt dwa]

musieć coś

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių lenkų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti musieć m----- m-s-e- ------ musieć 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Musz----s-ać t-- l-st. M---- w----- t-- l---- M-s-ę w-s-a- t-n l-s-. ---------------------- Muszę wysłać ten list. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. M--zę-z--ł------- -ote-. M---- z------- z- h----- M-s-ę z-p-a-i- z- h-t-l- ------------------------ Muszę zapłacić za hotel. 0
Tu turi anksti keltis. Mu---------ć-------ie. M----- w---- w-------- M-s-s- w-t-ć w-z-ś-i-. ---------------------- Musisz wstać wcześnie. 0
Tu turi daug dirbti. M-si-- d-ż---r-co-ać. M----- d--- p-------- M-s-s- d-ż- p-a-o-a-. --------------------- Musisz dużo pracować. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Musi-- b-ć-pu---ual---. M----- b-- p----------- M-s-s- b-ć p-n-t-a-n-e- ----------------------- Musisz być punktualnie. 0
Jis turi prisipilti degalų. O- --s---a---k-w--. O- m--- z---------- O- m-s- z-t-n-o-a-. ------------------- On musi zatankować. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. O- mus---a-r-w-ć s-moc---. O- m--- n------- s-------- O- m-s- n-p-a-i- s-m-c-ó-. -------------------------- On musi naprawić samochód. 0
Jis turi nuplauti automobilį. O-----i----------c-ód. O- m--- u--- s-------- O- m-s- u-y- s-m-c-ó-. ---------------------- On musi umyć samochód. 0
Ji turi apsipirkti. On--m--i --ob---z-k---. O-- m--- z----- z------ O-a m-s- z-o-i- z-k-p-. ----------------------- Ona musi zrobić zakupy. 0
Ji turi tvarkyti butą. On- m-si-posp------ ---s--a---. O-- m--- p--------- m---------- O-a m-s- p-s-r-ą-a- m-e-z-a-i-. ------------------------------- Ona musi posprzątać mieszkanie. 0
Ji turi skalbti skalbinius. O----usi-z---ić-pr-n--. O-- m--- z----- p------ O-a m-s- z-o-i- p-a-i-. ----------------------- Ona musi zrobić pranie. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. M----y-za-a--iś--do s-----. M----- z---- i-- d- s------ M-s-m- z-r-z i-ć d- s-k-ł-. --------------------------- Musimy zaraz iść do szkoły. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Musi-y -a--z i---do-pra--. M----- z---- i-- d- p----- M-s-m- z-r-z i-ć d- p-a-y- -------------------------- Musimy zaraz iść do pracy. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. M--i-y----az---ć -o -e-a--a. M----- z---- i-- d- l------- M-s-m- z-r-z i-ć d- l-k-r-a- ---------------------------- Musimy zaraz iść do lekarza. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. M--icie--oc-eka- n---u-obu-. M------ p------- n- a------- M-s-c-e p-c-e-a- n- a-t-b-s- ---------------------------- Musicie poczekać na autobus. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Mus---e poc-ek-ć n-----i--. M------ p------- n- p------ M-s-c-e p-c-e-a- n- p-c-ą-. --------------------------- Musicie poczekać na pociąg. 0
(Jūs) turite laukti taksi. Mu---i- po-z-k---na --k---k-. M------ p------- n- t-------- M-s-c-e p-c-e-a- n- t-k-ó-k-. ----------------------------- Musicie poczekać na taksówkę. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…