Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelyje   »   sl Na poti

37 [trisdešimt septyni]

Kelyje

Kelyje

37 [sedemintrideset]

Na poti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Jis važiuoja motociklu. O---e-pe-j-----o---ni- kol-s-m (- m---r-e--. O- s- p---- z m------- k------ (- m--------- O- s- p-l-e z m-t-r-i- k-l-s-m (- m-t-r-e-)- -------------------------------------------- On se pelje z motornim kolesom (z motorjem). 0
Jis važiuoja dviračiu. O---- ----e-- --l--om. O- s- p---- s k------- O- s- p-l-e s k-l-s-m- ---------------------- On se pelje s kolesom. 0
Jis eina pėsčias. O--g-e----. O- g-- p--- O- g-e p-š- ----------- On gre peš. 0
Jis plaukia laivu. O--s--p---e z-l-d--. O- s- p---- z l----- O- s- p-l-e z l-d-o- -------------------- On se pelje z ladjo. 0
Jis plaukia valtimi. On--e---l-e---č-l---. O- s- p---- s č------ O- s- p-l-e s č-l-o-. --------------------- On se pelje s čolnom. 0
Jis plaukia. On-plava. O- p----- O- p-a-a- --------- On plava. 0
Ar čia pavojinga? Al-----t---j n---r-o? A-- j- t---- n------- A-i j- t-k-j n-v-r-o- --------------------- Ali je tukaj nevarno? 0
Ar pavojinga vienam keliauti autostopu? A-- -e-t---j n-v--no---e --- po-uje- --a-----op-m? A-- j- t---- n------- č- s-- p------ z a---------- A-i j- t-k-j n-v-r-o- č- s-m p-t-j-š z a-t-š-o-o-? -------------------------------------------------- Ali je tukaj nevarno, če sam potuješ z avtoštopom? 0
Ar pavojinga naktį eiti pasivaikščioti? A-- -- ---ne-a-n- -p--h--a---p---č-? A-- s- j- n------ s--------- p------ A-i s- j- n-v-r-o s-r-h-j-t- p-n-č-? ------------------------------------ Ali se je nevarno sprehajati ponoči? 0
(Mes) pasiklydome. Zaš-i s-o. Z---- s--- Z-š-i s-o- ---------- Zašli smo. 0
(Mes) važiuojame ne tuo keliu. Na-nap-č----o-i---o. N- n------ p--- s--- N- n-p-č-i p-t- s-o- -------------------- Na napačni poti smo. 0
Mes turime grįžti. M-ra-- -- --ni-i. M----- s- v------ M-r-m- s- v-n-t-. ----------------- Moramo se vrniti. 0
Kur čia galima pastatyti automobilį? Kje-s----k-j---hk- parkira? K-- s- t---- l---- p------- K-e s- t-k-j l-h-o p-r-i-a- --------------------------- Kje se tukaj lahko parkira? 0
Ar čia yra stovėjimo aikštelė? J--t---j ----no p-r-i-išč-? J- t---- k----- p---------- J- t-k-j k-k-n- p-r-i-i-č-? --------------------------- Je tukaj kakšno parkirišče? 0
Kiek čia galima stovėti? Ka-o----g--s--sm--t-k---par--r-ti? K--- d---- s- s-- t---- p--------- K-k- d-l-o s- s-e t-k-j p-r-i-a-i- ---------------------------------- Kako dolgo se sme tukaj parkirati? 0
Ar (jūs) slidinėjate? Ali smuč-te? A-- s------- A-i s-u-a-e- ------------ Ali smučate? 0
Ar (jūs) keliatės į viršų keltuvu? Se boste-p---ali-go- --s-uča-----žič-i-o -s-d--n---, v---nico-? S- b---- p------ g-- s s-------- ž------ (---------- v--------- S- b-s-e p-l-a-i g-r s s-u-a-s-o ž-č-i-o (-e-e-n-c-, v-e-n-c-)- --------------------------------------------------------------- Se boste peljali gor s smučarsko žičnico (sedežnico, vlečnico)? 0
Ar čia galima išsinuomoti slides? Si je-m-žn--tu--j-izp-so---i --uč-? S- j- m---- t---- i--------- s----- S- j- m-ž-o t-k-j i-p-s-d-t- s-u-i- ----------------------------------- Si je možno tukaj izposoditi smuči? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas su savimi

Kai kas nors kalbasi su savimi, tai girdintiems būna keista. Tačiau kiekvienas taip darome, ir gana reguliariai. Psichologai mano, kad taip elgiasi 95% suaugusiųjų. Vaikai beveik visada žaisdami kalbasi su savimi. Todėl visiškai normalu su savimi kalbėtis. Tai tėra ypatinga bendravimo forma. Be to, kartais kalbėjimasis su savimi turi nemažai privalumų! Taip yra todėl, kad kalbėdami susidėliojame savo mintis. Kalbantis su savimi, pasigirsta vidinis mūsų balsas Tai taip pat galima pavadinti mąstymu garsiai. Išsiblaškę žmonės ypač mėgsta su savimi kalbėtis. Tam tikra jų smegenų sritis nėra pakankamai aktyvi. Todėl jie nėra tokie organizuoti. Kalbėjimasis su savimi – tai jų savipagalbos metodas. Kalbėjimasis su savimi taip pat gali padėti mums priimti sprendimus. Be to, tai padeda sumažinti stresą. Kalbantis su savimi lengviau susikoncentruoti, padidėja produktyvumas. Taip yra todėl, kad pasakyti ką nors garsiai trunka ilgiau nei pagalvoti. Kalbėdami tampame pastabesni savo mintimis. Lengviau įveikiame sunkius testus, kai juos spręsdami kalbamės su savimi. Tai įrodė įvairūs eksperimentai. Kalbėdamiesi su savimi suteikiame sau drąsos. Daugelis atletų kalbasi su savimi, kad geriau save motyvuotų. Deja, bet paprastai su savimi kalbamės esant blogai padėčiai. Todėl visuomet turėtume stengtis išlikti pozityvūs. Visuomet turėtume apgalvoti, ko iš tiesų norime. Taip savo kalbomis galime teigiamai paveikti veiksmus. Tik, deja, bet šitai veikia, jei išliekame realistai!