Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   sl Vezniki 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [šestindevetdeset]

Vezniki 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. V---n-m,---ž--- za-von-----ilk-. V------- b-- k- z------ b------- V-t-n-m- b-ž k- z-z-o-i b-d-l-a- -------------------------------- Vstanem, brž ko zazvoni budilka. 0
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. Pos-an-- -t-uj-n--br- k---e--ora- za-et--u--t-. P------- u------- b-- k- s- m---- z----- u----- P-s-a-e- u-r-j-n- b-ž k- s- m-r-m z-č-t- u-i-i- ----------------------------------------------- Postanem utrujen, brž ko se moram začeti učiti. 0
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. Pren---l ----d--ati--br--k- --p-ln---6---et. P------- b-- d------ b-- k- d------- 6- l--- P-e-e-a- b-m d-l-t-, b-ž k- d-p-l-i- 6- l-t- -------------------------------------------- Prenehal bom delati, brž ko dopolnim 60 let. 0
Kada (jūs) paskambinsite? Kd-j-p----čete? K--- p--------- K-a- p-k-i-e-e- --------------- Kdaj pokličete? 0
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. Ta-oj----bom--m-l--re-ut-k p--s--g- -as-. T---- k- b-- i--- t------- p------- č---- T-k-j k- b-m i-e- t-e-u-e- p-o-t-g- č-s-. ----------------------------------------- Takoj ko bom imel trenutek prostega časa. 0
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. P--l--e, --ko--k--------l-n-kaj-pro-t--- -a--. P------- t---- k- b- i--- n---- p------- č---- P-k-i-e- t-k-j k- b- i-e- n-k-j p-o-t-g- č-s-. ---------------------------------------------- Pokliče, takoj ko bo imel nekaj prostega časa. 0
Ar ilgai (jūs) dirbsite? Kako-dol----oste-----li? K--- d---- b---- d------ K-k- d-l-o b-s-e d-l-l-? ------------------------ Kako dolgo boste delali? 0
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. Dela-(-) bo-- d--l---b---moge---m-gl-). D------- b--- d----- b-- m---- (------- D-l-l-a- b-m- d-k-e- b-m m-g-l (-o-l-)- --------------------------------------- Delal(a) bom, dokler bom mogel (mogla). 0
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. D-la---)---m- ---l-r b---z-r----). D------- b--- d----- b-- z-------- D-l-l-a- b-m- d-k-e- b-m z-r-v-a-. ---------------------------------- Delal(a) bom, dokler bom zdrav(a). 0
Jis guli lovoje užuot dirbęs. O- --ži-v-------j----a--sto--- -i d--a-. O- l--- v p-------- n------ d- b- d----- O- l-ž- v p-s-e-j-, n-m-s-o d- b- d-l-l- ---------------------------------------- On leži v postelji, namesto da bi delal. 0
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. On-b-re č---p-s,--ame-to da -i--uhal. O- b--- č------- n------ d- b- k----- O- b-r- č-s-p-s- n-m-s-o d- b- k-h-l- ------------------------------------- On bere časopis, namesto da bi kuhal. 0
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. O--s-d--v go-ti--i,-na--s-o d- bi -e--d--o-. O- s--- v g-------- n------ d- b- š-- d----- O- s-d- v g-s-i-n-, n-m-s-o d- b- š-l d-m-v- -------------------------------------------- On sedi v gostilni, namesto da bi šel domov. 0
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. K-liko- v-m, sta-u-e t-. K------ v--- s------ t-- K-l-k-r v-m- s-a-u-e t-. ------------------------ Kolikor vem, stanuje tu. 0
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. Kol-k-- ---, j---je-o-----n- -o--a. K------ v--- j- n------ ž--- b----- K-l-k-r v-m- j- n-e-o-a ž-n- b-l-a- ----------------------------------- Kolikor vem, je njegova žena bolna. 0
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. K-l-k-r-ve---je on ---zp-----. K------ v--- j- o- b---------- K-l-k-r v-m- j- o- b-e-p-s-l-. ------------------------------ Kolikor vem, je on brezposeln. 0
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Za-p---a) --m- drugače bi-bi- to------i-- -o--a-. Z-------- s--- d------ b- b-- t---- (---- t------ Z-s-a-(-) s-m- d-u-a-e b- b-l t-č-n (-i-a t-č-a-. ------------------------------------------------- Zaspal(a) sem, drugače bi bil točen (bila točna). 0
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Z-mu-i---- --- a-t-bus- ----a---b- -i- to--- -b-la -očna-. Z--------- s-- a------- d------ b- b-- t---- (---- t------ Z-m-d-l-a- s-m a-t-b-s- d-u-a-e b- b-l t-č-n (-i-a t-č-a-. ---------------------------------------------------------- Zamudil(a) sem avtobus, drugače bi bil točen (bila točna). 0
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. Ni-e- --šel --aš----p---- d-ug-----i--------e- (-i-----č-a). N---- n---- (------ p---- d------ b- b-- t---- (---- t------ N-s-m n-š-l (-a-l-) p-t-, d-u-a-e b- b-l t-č-n (-i-a t-č-a-. ------------------------------------------------------------ Nisem našel (našla) poti, drugače bi bil točen (bila točna). 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!