Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelyje   »   uk В дорозі

37 [trisdešimt septyni]

Kelyje

Kelyje

37 [тридцять сім]

37 [trydtsyatʹ sim]

В дорозі

[V dorozi]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Jis važiuoja motociklu. Він-----н---о--ци---. В-- ї-- н- м--------- В-н ї-е н- м-т-ц-к-і- --------------------- Він їде на мотоциклі. 0
V-n-i--e na---t---y-li. V-- i--- n- m---------- V-n i-d- n- m-t-t-y-l-. ----------------------- Vin ïde na mototsykli.
Jis važiuoja dviračiu. Він--д- -а в-л---пед-. В-- ї-- н- в---------- В-н ї-е н- в-л-с-п-д-. ---------------------- Він їде на велосипеді. 0
Vi--i-d- n--ve----p-d-. V-- i--- n- v---------- V-n i-d- n- v-l-s-p-d-. ----------------------- Vin ïde na velosypedi.
Jis eina pėsčias. В---йде п-шки. В-- й-- п----- В-н й-е п-ш-и- -------------- Він йде пішки. 0
V---y-d- p-s-ky. V-- y--- p------ V-n y-d- p-s-k-. ---------------- Vin y̆de pishky.
Jis plaukia laivu. Ві- ----е--- -орабл-. В-- п---- н- к------- В-н п-и-е н- к-р-б-і- --------------------- Він пливе на кораблі. 0
Vin-pl-------ko-ab--. V-- p---- n- k------- V-n p-y-e n- k-r-b-i- --------------------- Vin plyve na korabli.
Jis plaukia valtimi. Ві--п---е -а-човн-. В-- п---- н- ч----- В-н п-и-е н- ч-в-і- ------------------- Він пливе на човні. 0
V-n ply-e--a c-----. V-- p---- n- c------ V-n p-y-e n- c-o-n-. -------------------- Vin plyve na chovni.
Jis plaukia. В-- п-иве. В-- п----- В-н п-и-е- ---------- Він пливе. 0
V-n-pl-ve. V-- p----- V-n p-y-e- ---------- Vin plyve.
Ar čia pavojinga? Ч- -ут -еб---е-н-? Ч- т-- н---------- Ч- т-т н-б-з-е-н-? ------------------ Чи тут небезпечно? 0
C---t-t n-bez-e---o? C-- t-- n----------- C-y t-t n-b-z-e-h-o- -------------------- Chy tut nebezpechno?
Ar pavojinga vienam keliauti autostopu? Ч- неб---е-н--самом--- ---і- -одо-о----ти? Ч- н--------- с----- / с---- п------------ Ч- н-б-з-е-н- с-м-м- / с-м-й п-д-р-ж-в-т-? ------------------------------------------ Чи небезпечно самому / самій подорожувати? 0
C-y -e-ezpe------amomu-/ ----y- po-oro-hu-a-y? C-- n---------- s----- / s----- p------------- C-y n-b-z-e-h-o s-m-m- / s-m-y- p-d-r-z-u-a-y- ---------------------------------------------- Chy nebezpechno samomu / samiy̆ podorozhuvaty?
Ar pavojinga naktį eiti pasivaikščioti? Ч--не--з-еч-о вн-чі-са---у-/ --мі--------? Ч- н--------- в---- с----- / с---- г------ Ч- н-б-з-е-н- в-о-і с-м-м- / с-м-й г-л-т-? ------------------------------------------ Чи небезпечно вночі самому / самій гуляти? 0
Ch- ne-ezpe-h-- --o--- ----m- / -a---̆-h---a--? C-- n---------- v----- s----- / s----- h------- C-y n-b-z-e-h-o v-o-h- s-m-m- / s-m-y- h-l-a-y- ----------------------------------------------- Chy nebezpechno vnochi samomu / samiy̆ hulyaty?
(Mes) pasiklydome. М- ---л-----. М- з--------- М- з-б-у-а-и- ------------- Ми заблукали. 0
My zabl-k--y. M- z--------- M- z-b-u-a-y- ------------- My zablukaly.
(Mes) važiuojame ne tuo keliu. М- на ---р---л----- шля-у. М- н- н------------ ш----- М- н- н-п-а-и-ь-о-у ш-я-у- -------------------------- Ми на неправильному шляху. 0
M- n--n-pravy---omu-s---akh-. M- n- n------------ s-------- M- n- n-p-a-y-ʹ-o-u s-l-a-h-. ----------------------------- My na nepravylʹnomu shlyakhu.
Mes turime grįžti. Ми пов-н-- п--е---ти--. М- п------ п----------- М- п-в-н-і п-в-р-у-и-я- ----------------------- Ми повинні повернутися. 0
My po----i-po-er-u---ya. M- p------ p------------ M- p-v-n-i p-v-r-u-y-y-. ------------------------ My povynni povernutysya.
Kur čia galima pastatyti automobilį? Д--мо--а -у- -ри-а--у----ся? Д- м---- т-- п-------------- Д- м-ж-а т-т п-и-а-к-в-т-с-? ---------------------------- Де можна тут припаркуватися? 0
D--m---n- -ut pr--arku---ysya? D- m----- t-- p--------------- D- m-z-n- t-t p-y-a-k-v-t-s-a- ------------------------------ De mozhna tut pryparkuvatysya?
Ar čia yra stovėjimo aikštelė? Чи-є ту--м-сц---ля-парко-к-? Ч- є т-- м---- д-- п-------- Ч- є т-т м-с-е д-я п-р-о-к-? ---------------------------- Чи є тут місце для парковки? 0
Ch- -e tu---istse-dl-----rk----? C-- y- t-- m----- d--- p-------- C-y y- t-t m-s-s- d-y- p-r-o-k-? -------------------------------- Chy ye tut mistse dlya parkovky?
Kiek čia galima stovėti? Як-д---о----н- -----тоя--? Я- д---- м---- т-- с------ Я- д-в-о м-ж-а т-т с-о-т-? -------------------------- Як довго можна тут стояти? 0
Ya- -ovho -o-hna--ut ---y-ty? Y-- d---- m----- t-- s------- Y-k d-v-o m-z-n- t-t s-o-a-y- ----------------------------- Yak dovho mozhna tut stoyaty?
Ar (jūs) slidinėjate? Ви ------есь-на ли---? В- к-------- н- л----- В- к-т-є-е-ь н- л-ж-х- ---------------------- Ви катаєтесь на лижах? 0
V- katay--es- -- -yzh-k-? V- k--------- n- l------- V- k-t-y-t-s- n- l-z-a-h- ------------------------- Vy katayetesʹ na lyzhakh?
Ar (jūs) keliatės į viršų keltuvu? Ви ----- н--л-ж-----л-ф-- вго--? В- ї---- н- л------ л---- в----- В- ї-е-е н- л-ж-о-у л-ф-і в-о-у- -------------------------------- Ви їдете на лижному ліфті вгору? 0
Vy -̈--t---- l----o-- li-ti v-o--? V- i----- n- l------- l---- v----- V- i-d-t- n- l-z-n-m- l-f-i v-o-u- ---------------------------------- Vy ïdete na lyzhnomu lifti vhoru?
Ar čia galima išsinuomoti slides? Тут м--н------и-л----- пр--ат? Т-- м---- в---- л--- в п------ Т-т м-ж-а в-я-и л-ж- в п-о-а-? ------------------------------ Тут можна взяти лижі в прокат? 0
Tu--m-zhna vzya-y---z---v--rok-t? T-- m----- v----- l---- v p------ T-t m-z-n- v-y-t- l-z-i v p-o-a-? --------------------------------- Tut mozhna vzyaty lyzhi v prokat?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas su savimi

Kai kas nors kalbasi su savimi, tai girdintiems būna keista. Tačiau kiekvienas taip darome, ir gana reguliariai. Psichologai mano, kad taip elgiasi 95% suaugusiųjų. Vaikai beveik visada žaisdami kalbasi su savimi. Todėl visiškai normalu su savimi kalbėtis. Tai tėra ypatinga bendravimo forma. Be to, kartais kalbėjimasis su savimi turi nemažai privalumų! Taip yra todėl, kad kalbėdami susidėliojame savo mintis. Kalbantis su savimi, pasigirsta vidinis mūsų balsas Tai taip pat galima pavadinti mąstymu garsiai. Išsiblaškę žmonės ypač mėgsta su savimi kalbėtis. Tam tikra jų smegenų sritis nėra pakankamai aktyvi. Todėl jie nėra tokie organizuoti. Kalbėjimasis su savimi – tai jų savipagalbos metodas. Kalbėjimasis su savimi taip pat gali padėti mums priimti sprendimus. Be to, tai padeda sumažinti stresą. Kalbantis su savimi lengviau susikoncentruoti, padidėja produktyvumas. Taip yra todėl, kad pasakyti ką nors garsiai trunka ilgiau nei pagalvoti. Kalbėdami tampame pastabesni savo mintimis. Lengviau įveikiame sunkius testus, kai juos spręsdami kalbamės su savimi. Tai įrodė įvairūs eksperimentai. Kalbėdamiesi su savimi suteikiame sau drąsos. Daugelis atletų kalbasi su savimi, kad geriau save motyvuotų. Deja, bet paprastai su savimi kalbamės esant blogai padėčiai. Todėl visuomet turėtume stengtis išlikti pozityvūs. Visuomet turėtume apgalvoti, ko iš tiesų norime. Taip savo kalbomis galime teigiamai paveikti veiksmus. Tik, deja, bet šitai veikia, jei išliekame realistai!