Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   sl Deli telesa

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [oseminpetdeset]

Deli telesa

Galite spustelėti kiekvieną tuščią vietą, kad pamatytumėte tekstą arba:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. Ri--- m---. Rišem moža. 0
Pirmiausia galvą. Na----- g----. Najprej glavo. 0
Vyras nešioja skrybėlę. Mo- n--- k-----. Mož nosi klobuk. 0
Plaukų nematyti. La- s- n- v---. Las se ne vidi. 0
Ausų taip pat nematyti. Tu-- u--- s- n- v---. Tudi ušes se ne vidi. 0
Nugaros taip pat nematyti. Hr--- t--- n- v-----. Hrbta tudi ni videti. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. Ri--- o-- i- u---. Rišem oči in usta. 0
Vyras šoka ir juokiasi. Mo- p---- i- s- s----. Mož pleše in se smeje. 0
Vyras turi ilgą nosį. Mo- i-- d--- n--. Mož ima dolg nos. 0
Rankose jis laiko lazdą. V r---- d--- p-----. V rokah drži palico. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. Ok--- v---- i-- o--- š--. Okoli vrata ima ovit šal. 0
Dabar žiema ir šalta. Zi-- j- i- j- m----. Zima je in je mrzlo. 0
Rankos stiprios. Ro-- s- m----. Roke so močne. 0
Kojos taip pat stiprios. Tu-- n--- s- m----. Tudi noge so močne. 0
Vyras yra iš sniego. Mo- j- i- s----. Mož je iz snega. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. Ne n--- n- h---- n- p-----. Ne nosi ne hlač, ne plašča. 0
Bet vyrui nešalta. Ve---- t--- m--- n- z---. Vendar tega moža ne zebe. 0
Jis yra senis besmegenis. On j- s------ m--. On je sneženi mož. 0

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…