Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   sl Deli telesa

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [oseminpetdeset]

Deli telesa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. R---- --ža. R____ m____ R-š-m m-ž-. ----------- Rišem moža. 0
Pirmiausia galvą. N--prej--l-vo. N______ g_____ N-j-r-j g-a-o- -------------- Najprej glavo. 0
Vyras nešioja skrybėlę. Mo- nosi -----k. M__ n___ k______ M-ž n-s- k-o-u-. ---------------- Mož nosi klobuk. 0
Plaukų nematyti. Las-se--e v--i. L__ s_ n_ v____ L-s s- n- v-d-. --------------- Las se ne vidi. 0
Ausų taip pat nematyti. T--i -š-- s- n- vi-i. T___ u___ s_ n_ v____ T-d- u-e- s- n- v-d-. --------------------- Tudi ušes se ne vidi. 0
Nugaros taip pat nematyti. H-b-a-tud--ni -i-eti. H____ t___ n_ v______ H-b-a t-d- n- v-d-t-. --------------------- Hrbta tudi ni videti. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. Riše- o---i- -s-a. R____ o__ i_ u____ R-š-m o-i i- u-t-. ------------------ Rišem oči in usta. 0
Vyras šoka ir juokiasi. Mož-pl-----n-se -m--e. M__ p____ i_ s_ s_____ M-ž p-e-e i- s- s-e-e- ---------------------- Mož pleše in se smeje. 0
Vyras turi ilgą nosį. Mo- ----d--- -o-. M__ i__ d___ n___ M-ž i-a d-l- n-s- ----------------- Mož ima dolg nos. 0
Rankose jis laiko lazdą. V roka- ---i-pa--c-. V r____ d___ p______ V r-k-h d-ž- p-l-c-. -------------------- V rokah drži palico. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. O-ol---r-t- -ma ---t-š-l. O____ v____ i__ o___ š___ O-o-i v-a-a i-a o-i- š-l- ------------------------- Okoli vrata ima ovit šal. 0
Dabar žiema ir šalta. Z--a je i- -- ---l-. Z___ j_ i_ j_ m_____ Z-m- j- i- j- m-z-o- -------------------- Zima je in je mrzlo. 0
Rankos stiprios. R-ke -o -očn-. R___ s_ m_____ R-k- s- m-č-e- -------------- Roke so močne. 0
Kojos taip pat stiprios. Tud----g- -- mo--e. T___ n___ s_ m_____ T-d- n-g- s- m-č-e- ------------------- Tudi noge so močne. 0
Vyras yra iš sniego. M-ž -e--- sn-g-. M__ j_ i_ s_____ M-ž j- i- s-e-a- ---------------- Mož je iz snega. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. Ne -osi--e--l-č---e------a. N_ n___ n_ h____ n_ p______ N- n-s- n- h-a-, n- p-a-č-. --------------------------- Ne nosi ne hlač, ne plašča. 0
Bet vyrui nešalta. Ve-d-r ---- m--a--e--ebe. V_____ t___ m___ n_ z____ V-n-a- t-g- m-ž- n- z-b-. ------------------------- Vendar tega moža ne zebe. 0
Jis yra senis besmegenis. On -e --e-e-i-m-ž. O_ j_ s______ m___ O- j- s-e-e-i m-ž- ------------------ On je sneženi mož. 0

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…