Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelyje   »   be У дарозе

37 [trisdešimt septyni]

Kelyje

Kelyje

37 [трыццаць сем]

37 [trytstsats’ sem]

У дарозе

[U daroze]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
Jis važiuoja motociklu. Ён-е-зе--- м--а-ы---. Ё- е--- н- м--------- Ё- е-з- н- м-т-ц-к-е- --------------------- Ён едзе на матацыкле. 0
E- y-d---na ------ykl-. E- y---- n- m---------- E- y-d-e n- m-t-t-y-l-. ----------------------- En yedze na matatsykle.
Jis važiuoja dviračiu. Ён---з- н---е-а-іпе---. Ё- е--- н- в----------- Ё- е-з- н- в-л-с-п-д-е- ----------------------- Ён едзе на веласіпедзе. 0
E- yed-e na vela-іp-d--. E- y---- n- v----------- E- y-d-e n- v-l-s-p-d-e- ------------------------ En yedze na velasіpedze.
Jis eina pėsčias. Ён ідзе-пех---й. Ё- і--- п------- Ё- і-з- п-х-т-й- ---------------- Ён ідзе пехатой. 0
En--dze ---h-toy. E- і--- p-------- E- і-z- p-k-a-o-. ----------------- En іdze pekhatoy.
Jis plaukia laivu. Ё------е--а ка-----. Ё- п---- н- к------- Ё- п-ы-е н- к-р-б-і- -------------------- Ён плыве на караблі. 0
E- ----e na -a-a---. E- p---- n- k------- E- p-y-e n- k-r-b-і- -------------------- En plyve na karablі.
Jis plaukia valtimi. Ё------е -а лодцы. Ё- п---- н- л----- Ё- п-ы-е н- л-д-ы- ------------------ Ён плыве на лодцы. 0
En p--v---a --dtsy. E- p---- n- l------ E- p-y-e n- l-d-s-. ------------------- En plyve na lodtsy.
Jis plaukia. Ё- плы-е. Ё- п----- Ё- п-ы-е- --------- Ён плыве. 0
E- p---e. E- p----- E- p-y-e- --------- En plyve.
Ar čia pavojinga? Ту--н---спе--а? Т-- н---------- Т-т н-б-с-е-н-? --------------- Тут небяспечна? 0
Tu--nebya-p---na? T-- n------------ T-t n-b-a-p-c-n-? ----------------- Tut nebyaspechna?
Ar pavojinga vienam keliauti autostopu? Ц--небя-п-ч-а --ац- аўта-т-пам -----у? Ц- н--------- е---- а--------- а------ Ц- н-б-с-е-н- е-а-ь а-т-с-о-а- а-н-м-? -------------------------------------- Ці небяспечна ехаць аўтастопам аднаму? 0
Tsі -e---sp---n- ye-ha-s’ a--as-op-- a--am-? T-- n----------- y------- a--------- a------ T-і n-b-a-p-c-n- y-k-a-s- a-t-s-o-a- a-n-m-? -------------------------------------------- Tsі nebyaspechna yekhats’ autastopam adnamu?
Ar pavojinga naktį eiti pasivaikščioti? Ці -е-я-п--на-гул--ь--на--? Ц- н--------- г----- ў----- Ц- н-б-с-е-н- г-л-ц- ў-а-ы- --------------------------- Ці небяспечна гуляць ўначы? 0
T-і neby-sp-c-n- g--yats’ u-a---? T-- n----------- g------- u------ T-і n-b-a-p-c-n- g-l-a-s- u-a-h-? --------------------------------- Tsі nebyaspechna gulyats’ unachy?
(Mes) pasiklydome. Мы--аехалі н- --д-. М- з------ н- т---- М- з-е-а-і н- т-д-. ------------------- Мы заехалі не туды. 0
M- --e--a-і-n--t---. M- z------- n- t---- M- z-e-h-l- n- t-d-. -------------------- My zaekhalі ne tudy.
(Mes) važiuojame ne tuo keliu. М- на-ня---в--ьн-м --я-у. М- н- н----------- ш----- М- н- н-п-а-і-ь-ы- ш-я-у- ------------------------- Мы на няправільным шляху. 0
My--a--yap-avі-’-ym-s---ak-u. M- n- n------------ s-------- M- n- n-a-r-v-l-n-m s-l-a-h-. ----------------------------- My na nyapravіl’nym shlyakhu.
Mes turime grįžti. Н-- -рэб--п--арочва----аз-д. Н-- т---- п---------- н----- Н-м т-э-а п-в-р-ч-а-ь н-з-д- ---------------------------- Нам трэба паварочваць назад. 0
Na- -r-----ava---h-a-----a--d. N-- t---- p------------ n----- N-m t-e-a p-v-r-c-v-t-’ n-z-d- ------------------------------ Nam treba pavarochvats’ nazad.
Kur čia galima pastatyti automobilį? Д-е -у---ожн- прыпар--в-ц-а? Д-- т-- м---- п------------- Д-е т-т м-ж-а п-ы-а-к-в-ц-а- ---------------------------- Дзе тут можна прыпаркавацца? 0
D-e--u------n---r-----ava--ts-? D-- t-- m----- p--------------- D-e t-t m-z-n- p-y-a-k-v-t-t-a- ------------------------------- Dze tut mozhna pryparkavatstsa?
Ar čia yra stovėjimo aikštelė? Ц- ёс-ь тут-ст-я-к-? Ц- ё--- т-- с------- Ц- ё-ц- т-т с-а-н-а- -------------------- Ці ёсць тут стаянка? 0
Tsі ---t---t-- s--y---a? T-- y----- t-- s-------- T-і y-s-s- t-t s-a-a-k-? ------------------------ Tsі yosts’ tut stayanka?
Kiek čia galima stovėti? На коль-і --су--у- м---а-п---ар-а-а---? Н- к----- ч--- т-- м---- п------------- Н- к-л-к- ч-с- т-т м-ж-а п-ы-а-к-в-ц-а- --------------------------------------- На колькі часу тут можна прыпаркавацца? 0
N--kol-k-----s- t-- m-zhn- p----rkava-s-sa? N- k----- c---- t-- m----- p--------------- N- k-l-k- c-a-u t-t m-z-n- p-y-a-k-v-t-t-a- ------------------------------------------- Na kol’kі chasu tut mozhna pryparkavatstsa?
Ar (jūs) slidinėjate? В--кат-ецес--н- -ыж--? В- к-------- н- л----- В- к-т-е-е-я н- л-ж-х- ---------------------- Вы катаецеся на лыжах? 0
Vy--a--et---ya--- lyzhak-? V- k---------- n- l------- V- k-t-e-s-s-a n- l-z-a-h- -------------------------- Vy kataetsesya na lyzhakh?
Ar (jūs) keliatės į viršų keltuvu? Вы-ед---е--а------а --д--мн----д-- л-ж-ік--? В- е----- н----- н- п--------- д-- л-------- В- е-з-ц- н-в-р- н- п-д-ё-н-к- д-я л-ж-і-а-? -------------------------------------------- Вы едзеце наверх на пад’ёмніку для лыжнікаў? 0
V---e-zet-e na-e-k- n--pa-’-mnі-u --y---y--n-ka-? V- y------- n------ n- p--------- d--- l--------- V- y-d-e-s- n-v-r-h n- p-d-e-n-k- d-y- l-z-n-k-u- ------------------------------------------------- Vy yedzetse naverkh na pad’emnіku dlya lyzhnіkau?
Ar čia galima išsinuomoti slides? Ц- м--н- т-т--з-ць -ыжы-на---кат? Ц- м---- т-- у---- л--- н-------- Ц- м-ж-а т-т у-я-ь л-ж- н-п-а-а-? --------------------------------- Ці можна тут узяць лыжы напракат? 0
Tsі--o--na--------ats---y-h- --------? T-- m----- t-- u------ l---- n-------- T-і m-z-n- t-t u-y-t-’ l-z-y n-p-a-a-? -------------------------------------- Tsі mozhna tut uzyats’ lyzhy naprakat?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas su savimi

Kai kas nors kalbasi su savimi, tai girdintiems būna keista. Tačiau kiekvienas taip darome, ir gana reguliariai. Psichologai mano, kad taip elgiasi 95% suaugusiųjų. Vaikai beveik visada žaisdami kalbasi su savimi. Todėl visiškai normalu su savimi kalbėtis. Tai tėra ypatinga bendravimo forma. Be to, kartais kalbėjimasis su savimi turi nemažai privalumų! Taip yra todėl, kad kalbėdami susidėliojame savo mintis. Kalbantis su savimi, pasigirsta vidinis mūsų balsas Tai taip pat galima pavadinti mąstymu garsiai. Išsiblaškę žmonės ypač mėgsta su savimi kalbėtis. Tam tikra jų smegenų sritis nėra pakankamai aktyvi. Todėl jie nėra tokie organizuoti. Kalbėjimasis su savimi – tai jų savipagalbos metodas. Kalbėjimasis su savimi taip pat gali padėti mums priimti sprendimus. Be to, tai padeda sumažinti stresą. Kalbantis su savimi lengviau susikoncentruoti, padidėja produktyvumas. Taip yra todėl, kad pasakyti ką nors garsiai trunka ilgiau nei pagalvoti. Kalbėdami tampame pastabesni savo mintimis. Lengviau įveikiame sunkius testus, kai juos spręsdami kalbamės su savimi. Tai įrodė įvairūs eksperimentai. Kalbėdamiesi su savimi suteikiame sau drąsos. Daugelis atletų kalbasi su savimi, kad geriau save motyvuotų. Deja, bet paprastai su savimi kalbamės esant blogai padėčiai. Todėl visuomet turėtume stengtis išlikti pozityvūs. Visuomet turėtume apgalvoti, ko iš tiesų norime. Taip savo kalbomis galime teigiamai paveikti veiksmus. Tik, deja, bet šitai veikia, jei išliekame realistai!