Pasikalbėjimų knygelė

lt Metų laikai ir oras   »   sl Letni časi in vreme

16 [šešiolika]

Metų laikai ir oras

Metų laikai ir oras

16 [šestnajst]

Letni časi in vreme

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Tai metų laikai: T- -- --tn--č--i: To so letni časi: T- s- l-t-i č-s-: ----------------- To so letni časi: 0
pavasaris, vasara, p-m--d,--ol--j-, pomlad, poletje, p-m-a-, p-l-t-e- ---------------- pomlad, poletje, 0
ruduo ir žiema. j--e---n-z---. jesen in zima. j-s-n i- z-m-. -------------- jesen in zima. 0
Vasara (yra) karšta. P--e-j---e-v--č-. Poletje je vroče. P-l-t-e j- v-o-e- ----------------- Poletje je vroče. 0
Vasarą šviečia saulė. P--e-i ---- s-n-e. Poleti sije sonce. P-l-t- s-j- s-n-e- ------------------ Poleti sije sonce. 0
Vasarą (mes) mėgstame (eiti) pasivaikščioti. P--e-- -- r-d---preha-amo. Poleti se radi sprehajamo. P-l-t- s- r-d- s-r-h-j-m-. -------------------------- Poleti se radi sprehajamo. 0
Žiema (yra) šalta. Zi------m--l-. Zima je mrzla. Z-m- j- m-z-a- -------------- Zima je mrzla. 0
Žiemą sninga arba lyja. P-zi-i-------a-i d---je. Pozimi sneži ali dežuje. P-z-m- s-e-i a-i d-ž-j-. ------------------------ Pozimi sneži ali dežuje. 0
Žiemą (mes) mėgstame būti namie. P---mi---d--os-a-----d--a. Pozimi radi ostajamo doma. P-z-m- r-d- o-t-j-m- d-m-. -------------------------- Pozimi radi ostajamo doma. 0
Šalta. Mrzl--j-. Mrzlo je. M-z-o j-. --------- Mrzlo je. 0
Lyja. D-žuj-. Dežuje. D-ž-j-. ------- Dežuje. 0
Vėjuota. V-t--vno --. Vetrovno je. V-t-o-n- j-. ------------ Vetrovno je. 0
Šilta. T--l- je. Toplo je. T-p-o j-. --------- Toplo je. 0
Saulėta. S-nčn- --. Sončno je. S-n-n- j-. ---------- Sončno je. 0
Giedra. J---o--e. Jasno je. J-s-o j-. --------- Jasno je. 0
Koks šiandien oras? Kakš-- ------e- --e-e? Kakšno je danes vreme? K-k-n- j- d-n-s v-e-e- ---------------------- Kakšno je danes vreme? 0
Šiandien šalta. Da-e---- -rz--. Danes je mrzlo. D-n-s j- m-z-o- --------------- Danes je mrzlo. 0
Šiandien šilta. Dane---- top--. Danes je toplo. D-n-s j- t-p-o- --------------- Danes je toplo. 0

Mokymasis ir emocijos

Džiaugiamės, kai mokame bendrauti užsienio kalba. Didžiuojamės savimi ir savo tobulėjimu. Tačiau, jei mums nesiseka, nusimename ir nusiviliame. Todėl mokymasis siejamas su įvairiais jausmais. Naujausi tyrimai pateikė įdomias išvadas. Jie parodė, kad mokantis didelį vaidmenį atlieka mūsų emocijos. Emocijos daro įtaką mūsų mokymosi sėkmei. Mokymąsį mūsų smegenys visada mato kaip „problemą“. Ir šią problemą reikia išspręsti. Sėkmingai ją išspręsime ar ne, priklausys nuo mūsų emocijų. Jei tikime, kad mums pavyks, mes savimi pasitikime. Toks emocinis stabilumas padeda mokantis. Pozityvus mąstymas padeda tobulinti intelektualinius sugebėjimus. Iš kitos pusės, mokytis patiriant stresą nevisada pavyksta. Dvejonės ar nerimas trukdo gerai išmokti. Ypač prastai mokomės vedami baimės. Tokiu atveju smegenys nesugeba tinkamai įsisavinti naujos medžiagos. Mokantis visada svarbu būti motyvuotiems. Taigi emocijos daro įtaką mokymuisi. Tačiau mokymasis taip pat daro įtaką mūsų emocijoms! Smegenų sritys atsakingos už faktų įsisavinimą yra atsakingos ir už emocijas. Tad mokymasis gali padaryti jus laimingais, o laimingiems geriau sekasi mokytis. Žinoma, mokytis ne visada smagu. Kartais tai labai vargina. Todėl visuomet turime nusistatyti mažesnius uždavinius. Tokiu būdu neišvarginsime savo smegenų. Galėsime būti tikri, kad mūsų lūkesčiai pasiteisins. Tuomet mūsų sėkmė motyvuos stengtis dar labiau. Tad mokykitės ir šypsokitės!