Pasikalbėjimų knygelė

lt Kine   »   sl V kinu

45 [keturiasdešimt penki]

Kine

Kine

45 [petinštirideset]

V kinu

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Mes norime eiti / Einame (eisime) į kiną. R-di--R---) b- šli-----) --ki-o. R--- (----- b- š-- (---- v k---- R-d- (-a-e- b- š-i (-l-) v k-n-. -------------------------------- Radi (Rade) bi šli (šle) v kino. 0
Šiandien eina geras filmas. D-nes--e--- s---edu--n---ber-f-l-. D---- j- n- s------ e- d---- f---- D-n-s j- n- s-o-e-u e- d-b-r f-l-. ---------------------------------- Danes je na sporedu en dober film. 0
Filmas (yra) visai naujas. T- je----t- --v fi-m. T- j- č---- n-- f---- T- j- č-s-o n-v f-l-. --------------------- To je čisto nov film. 0
Kur (yra) kasa? K-e----bl-ga--a? K-- j- b-------- K-e j- b-a-a-n-? ---------------- Kje je blagajna? 0
Ar dar yra laisvų vietų? A-i so -e--rost--mest-? A-- s- š- p----- m----- A-i s- š- p-o-t- m-s-a- ----------------------- Ali so še prosta mesta? 0
Kiek kainuoja bilietai? Ko---------ej----top-i-e? K----- s------ v--------- K-l-k- s-a-e-o v-t-p-i-e- ------------------------- Koliko stanejo vstopnice? 0
Kada prasideda seansas? Kda--s---ačn- preds-a--? K--- s- z---- p--------- K-a- s- z-č-e p-e-s-a-a- ------------------------ Kdaj se začne predstava? 0
Kiek trunka filmas? K-k-----g- tr-ja f-lm? K--- d---- t---- f---- K-k- d-l-o t-a-a f-l-? ---------------------- Kako dolgo traja film? 0
Ar galima bilietus užsakyti iš anksto? A-- -e -a-k-------v--a---t-pn-ce? A-- s- l---- r-------- v--------- A-i s- l-h-o r-z-r-i-a v-t-p-i-e- --------------------------------- Ali se lahko rezervira vstopnice? 0
(Aš) norėčiau sėdėti gale. R---a) bi sede-(a)--a--j. R----- b- s------- z----- R-d-a- b- s-d-l-a- z-d-j- ------------------------- Rad(a) bi sedel(a) zadaj. 0
(Aš) norėčiau sėdėti priekyje. Ra-----bi -ed-l(-----r----. R----- b- s------- s------- R-d-a- b- s-d-l-a- s-r-d-j- --------------------------- Rad(a) bi sedel(a) spredaj. 0
(Aš) norėčiau sėdėti viduryje. R----) bi -e------ - sr-di-i. R----- b- s------- v s------- R-d-a- b- s-d-l-a- v s-e-i-i- ----------------------------- Rad(a) bi sedel(a) v sredini. 0
Filmas buvo įdomus. Fi-m je-b-l---pe-. F--- j- b-- n----- F-l- j- b-l n-p-t- ------------------ Film je bil napet. 0
Filmas buvo nenuobodus. F-lm-n- bil---lgoča-e-. F--- n- b-- d---------- F-l- n- b-l d-l-o-a-e-. ----------------------- Film ni bil dolgočasen. 0
Bet knyga, pagal kurią (buvo) sukurtas filmas, buvo geresnė. V-n-a- -e-bila-kn--ga, -- -a--r---e-b-l -----t ---m-------a. V----- j- b--- k------ p- k----- j- b-- p----- f---- b------ V-n-a- j- b-l- k-j-g-, p- k-t-r- j- b-l p-s-e- f-l-, b-l-š-. ------------------------------------------------------------ Vendar je bila knjiga, po kateri je bil posnet film, boljša. 0
Kokia buvo muzika? K-kš-- je-bila ---s--? K----- j- b--- g------ K-k-n- j- b-l- g-a-b-? ---------------------- Kakšna je bila glasba? 0
Kokie buvo aktoriai? Kak-n- so ---i igral--? K----- s- b--- i------- K-k-n- s- b-l- i-r-l-i- ----------------------- Kakšni so bili igralci? 0
Ar buvo angliški subtitrai? S- ---i -o--a----- ---------in-? S- b--- p--------- v a---------- S- b-l- p-d-a-l-v- v a-g-e-č-n-? -------------------------------- So bili podnaslovi v angleščini? 0

Kalba ir muzika

Muzika – tai pasaulinis fenomenas. Visi pasaulio žmonės kuria muziką. Muzika suprantama visose kultūrose. Tai įrodė moksliniai tyrimai. Jų metu izoliuotoje gentyje buvo grojama vakarų muzika. Toji Afrikos gentis neturėjo jokio priėjimo prie modernaus pasaulio. Tačiau jie atpažindavo, kurios dainos buvo linksmos, o kurios liūdnos. Dar kol kas nebuvo ištyrinėta to priežastis. Tačiau muzika yra kalba be sienų. Ir kažkaip visi sugebame teisingai ją interpretuoti. Vis dėlto muzika neturi evoliucinio pranašumo. Tai, kad mes ją suprantame, yra susiję su mūsų kalba. Mat muzika ir kalba priklauso kartu. Smegenys muziką ir kalbą apdoroja panašiai. Jos panašiai funkcionuoja. Susideda iš tonų ir garsų, sekančių konkrečiomis taisyklėmis. Net kūdikiai supranta muzika, jie to išmoksta dar gimdoje. Jie girdi savo mamos kalbos melodiją. O gimę jie gali suprasti muziką. Galima sakyti, kad muzika imituoja kalbų melodiją. Per kalbos ir muzikos greitį išreiškiamos emocijos. Tad naudodamiesi savo lingvistinėmis žiniomis, suprantame emocijas muzikoje. Todėl muzikalūs žmonės dažnai lengviau mokosi kalbų. Daugelis muzikantų kalbas įsimena lyg melodijas. Taip jiems lengviau jas įsiminti. Įdomu tai, kad lopšinės visame pasaulyje skamba labai panašiai. Tai įrodo, kad muzikos kalba yra tarptautinė kalba. Taip pat tai turbūt pati gražiausia iš visų kalbų...