Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   sl nekaj imeti rad

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sedemdeset]

nekaj imeti rad

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Ž-lit--k--i--? Ž----- k------ Ž-l-t- k-d-t-? -------------- Želite kaditi? 0
Ar norėtumėte šokti? Že--t- p--s-t-? Ž----- p------- Ž-l-t- p-e-a-i- --------------- Želite plesati? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? B--šl- ---i--a-sp--ho-? B- š-- r--- n- s------- B- š-i r-d- n- s-r-h-d- ----------------------- Bi šli radi na sprehod? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Ra--bi-k-di-. R-- b- k----- R-d b- k-d-l- ------------- Rad bi kadil. 0
Ar norėtum cigaretės? Bi-rad-------a-et-? B- r----- c-------- B- r-d-a- c-g-r-t-? ------------------- Bi rad(a) cigareto? 0
Jis norėtų ugnies. O--bi--a---gen-. O- b- r-- o----- O- b- r-d o-e-j- ---------------- On bi rad ogenj. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. R-d--------ek-- ---il--). R----- b- n---- p-------- R-d-a- b- n-k-j p-p-l-a-. ------------------------- Rad(a) bi nekaj popil(a). 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. R---a) -i-n-k-- --je--- (-o-edla-. R----- b- n---- p------ (--------- R-d-a- b- n-k-j p-j-d-l (-o-e-l-)- ---------------------------------- Rad(a) bi nekaj pojedel (pojedla). 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. R--(a) bi--i-m-l- sp----(a). R----- b- s- m--- s--------- R-d-a- b- s- m-l- s-o-i-(-)- ---------------------------- Rad(a) bi si malo spočil(a). 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Rad(-)-bi-----ne--j--p--ša--a-. R----- b- v-- n---- v---------- R-d-a- b- v-s n-k-j v-r-š-l-a-. ------------------------------- Rad(a) bi vas nekaj vprašal(a). 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. R--(a--bi-va- -eka--p-osi-(a-. R----- b- v-- n---- p--------- R-d-a- b- v-s n-k-j p-o-i-(-)- ------------------------------ Rad(a) bi vas nekaj prosil(a). 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. R-d-a)-b- vas n--n---j --v---l-a-. R----- b- v-- n- n---- p---------- R-d-a- b- v-s n- n-k-j p-v-b-l-a-. ---------------------------------- Rad(a) bi vas na nekaj povabil(a). 0
Prašau, ko norėtumėte? K------i--- -ros--? K-- ž------ p------ K-j ž-l-t-, p-o-i-? ------------------- Kaj želite, prosim? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Ž----e-ka-o? Ž----- k---- Ž-l-t- k-v-? ------------ Želite kavo? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? A----i-r-----a-? A-- b- r--- č--- A-i b- r-j- č-j- ---------------- Ali bi raje čaj? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Rad--bi-šli--o-o-. R--- b- š-- d----- R-d- b- š-i d-m-v- ------------------ Radi bi šli domov. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Želi----a--i? Ž----- t----- Ž-l-t- t-k-i- ------------- Želite taksi? 0
Jie norėtų paskambinti. O-- -i-rad--te--f-n-ra--. (O-- b---a---te-----irale-) O-- b- r--- t------------ (--- b- r--- t------------- O-i b- r-d- t-l-f-n-r-l-. (-n- b- r-d- t-l-f-n-r-l-.- ----------------------------------------------------- Oni bi radi telefonirali. (One bi rade telefonirale.) 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.