Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   fr devoir faire qc.

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [soixante-douze]

devoir faire qc.

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių prancūzų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti d-vo-r d----- d-v-i- ------ devoir 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Je -oi- en-oyer --- let--e. J- d--- e------ u-- l------ J- d-i- e-v-y-r u-e l-t-r-. --------------------------- Je dois envoyer une lettre. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. J- doi- ----r--’-ôte-. J- d--- p---- l------- J- d-i- p-y-r l-h-t-l- ---------------------- Je dois payer l’hôtel. 0
Tu turi anksti keltis. T---o-s--e-lev-- tô-. T- d--- t- l---- t--- T- d-i- t- l-v-r t-t- --------------------- Tu dois te lever tôt. 0
Tu turi daug dirbti. T--dois--ea-c---------ille-. T- d--- b------- t---------- T- d-i- b-a-c-u- t-a-a-l-e-. ---------------------------- Tu dois beaucoup travailler. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Tu ---s --re---l’h-ure. T- d--- ê--- à l------- T- d-i- ê-r- à l-h-u-e- ----------------------- Tu dois être à l’heure. 0
Jis turi prisipilti degalų. Il-d-it-----e -- -lein. I- d--- f---- l- p----- I- d-i- f-i-e l- p-e-n- ----------------------- Il doit faire le plein. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. I- d-i- ré--r-r--a---it-re. I- d--- r------ l- v------- I- d-i- r-p-r-r l- v-i-u-e- --------------------------- Il doit réparer la voiture. 0
Jis turi nuplauti automobilį. I- -o----aver--a -o-----. I- d--- l---- l- v------- I- d-i- l-v-r l- v-i-u-e- ------------------------- Il doit laver la voiture. 0
Ji turi apsipirkti. E-le d-i---air- des --hat-. E--- d--- f---- d-- a------ E-l- d-i- f-i-e d-s a-h-t-. --------------------------- Elle doit faire des achats. 0
Ji turi tvarkyti butą. Elle -oit f--re-le ména-e -ans--’ap-ar-emen-. E--- d--- f---- l- m----- d--- l------------- E-l- d-i- f-i-e l- m-n-g- d-n- l-a-p-r-e-e-t- --------------------------------------------- Elle doit faire le ménage dans l’appartement. 0
Ji turi skalbti skalbinius. El-e-doi--la-er-l- l----. E--- d--- l---- l- l----- E-l- d-i- l-v-r l- l-n-e- ------------------------- Elle doit laver le linge. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. N-u--d--o-s-all-r --u-----s---- à -’----e. N--- d----- a---- t--- d- s---- à l------- N-u- d-v-n- a-l-r t-u- d- s-i-e à l-é-o-e- ------------------------------------------ Nous devons aller tout de suite à l’école. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Nous d-vo-s -lle- t-ut -e-s--t- -u tr-v-i-. N--- d----- a---- t--- d- s---- a- t------- N-u- d-v-n- a-l-r t-u- d- s-i-e a- t-a-a-l- ------------------------------------------- Nous devons aller tout de suite au travail. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. N-us-d-v-ns---l-- tout--e -ui-e -hez-l- mé-e-in. N--- d----- a---- t--- d- s---- c--- l- m------- N-u- d-v-n- a-l-r t-u- d- s-i-e c-e- l- m-d-c-n- ------------------------------------------------ Nous devons aller tout de suite chez le médecin. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. V-u- d-ve- ---e-d-- l----s. V--- d---- a------- l- b--- V-u- d-v-z a-t-n-r- l- b-s- --------------------------- Vous devez attendre le bus. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. V-us-d-v-- a-t-n--e l- -ra--. V--- d---- a------- l- t----- V-u- d-v-z a-t-n-r- l- t-a-n- ----------------------------- Vous devez attendre le train. 0
(Jūs) turite laukti taksi. V--s----ez ---e-dre l- ---i. V--- d---- a------- l- t---- V-u- d-v-z a-t-n-r- l- t-x-. ---------------------------- Vous devez attendre le taxi. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…