Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   mk нешто мора

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [седумдесет и два]

72 [syedoomdyesyet i dva]

нешто мора

[nyeshto mora]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių makedoniečių Žaisti Daugiau
privalėti / turėti мо-а мора 0
m--- mo-a mora m-r- ----
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Мо--- д- г- и------- п------. Морам да го испратам писмото. 0
M---- d- g-- i------- p------. Mo--- d- g-- i------- p------. Moram da guo ispratam pismoto. M-r-m d- g-o i-p-a-a- p-s-o-o. -----------------------------.
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Мо--- д- г- п----- х------. Морам да го платам хотелот. 0
M---- d- g-- p----- k--------. Mo--- d- g-- p----- k--------. Moram da guo platam khotyelot. M-r-m d- g-o p-a-a- k-o-y-l-t. -----------------------------.
Tu turi anksti keltis. Мо--- д- с----- р---. Мораш да станеш рано. 0
M----- d- s------- r---. Mo---- d- s------- r---. Morash da stanyesh rano. M-r-s- d- s-a-y-s- r-n-. -----------------------.
Tu turi daug dirbti. Мо--- д- р------ м----. Мораш да работиш многу. 0
M----- d- r------- m------. Mo---- d- r------- m------. Morash da rabotish mnoguoo. M-r-s- d- r-b-t-s- m-o-u-o. --------------------------.
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Мо--- д- б---- т----. Мораш да бидеш точен. 0
M----- d- b------ t------. Mo---- d- b------ t------. Morash da bidyesh tochyen. M-r-s- d- b-d-e-h t-c-y-n. -------------------------.
Jis turi prisipilti degalų. То- м--- д- н------ б-----. Тој мора да наполни бензин. 0
T-- m--- d- n------ b------. To- m--- d- n------ b------. Toј mora da napolni byenzin. T-ј m-r- d- n-p-l-i b-e-z-n. ---------------------------.
Jis turi suremontuoti automobilį. То- м--- д- г- п------ а---------- / в-------. Тој мора да го поправи автомобилот / возилото. 0
T-- m--- d- g-- p------ a---------- / v-------. To- m--- d- g-- p------ a---------- / v-------. Toј mora da guo popravi avtomobilot / voziloto. T-ј m-r- d- g-o p-p-a-i a-t-m-b-l-t / v-z-l-t-. ------------------------------------/---------.
Jis turi nuplauti automobilį. То- м--- д- г- и---- а---------- / в-------. Тој мора да го измие автомобилот / возилото. 0
T-- m--- d- g-- i----- a---------- / v-------. To- m--- d- g-- i----- a---------- / v-------. Toј mora da guo izmiye avtomobilot / voziloto. T-ј m-r- d- g-o i-m-y- a-t-m-b-l-t / v-z-l-t-. -----------------------------------/---------.
Ji turi apsipirkti. Та- м--- д- п-------. Таа мора да пазарува. 0
T-- m--- d- p--------. Ta- m--- d- p--------. Taa mora da pazaroova. T-a m-r- d- p-z-r-o-a. ---------------------.
Ji turi tvarkyti butą. Та- м--- д- г- ч---- с-----. Таа мора да го чисти станот. 0
T-- m--- d- g-- c----- s-----. Ta- m--- d- g-- c----- s-----. Taa mora da guo chisti stanot. T-a m-r- d- g-o c-i-t- s-a-o-. -----------------------------.
Ji turi skalbti skalbinius. Та- м--- д- г- п--- а-------. Таа мора да ги пере алиштата. 0
T-- m--- d- g-- p----- a--------. Ta- m--- d- g-- p----- a--------. Taa mora da gui pyerye alishtata. T-a m-r- d- g-i p-e-y- a-i-h-a-a. --------------------------------.
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Ни- м----- в----- д- о---- н- у-------. Ние мораме веднаш да одиме на училиште. 0
N--- m------ v------- d- o----- n- o-----------. Ni-- m------ v------- d- o----- n- o-----------. Niye moramye vyednash da odimye na oochilishtye. N-y- m-r-m-e v-e-n-s- d- o-i-y- n- o-c-i-i-h-y-. -----------------------------------------------.
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Ни- м----- в----- д- о---- н- р-----. Ние мораме веднаш да одиме на работа. 0
N--- m------ v------- d- o----- n- r-----. Ni-- m------ v------- d- o----- n- r-----. Niye moramye vyednash da odimye na rabota. N-y- m-r-m-e v-e-n-s- d- o-i-y- n- r-b-t-. -----------------------------------------.
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Ни- м----- в----- д- о---- н- л----. Ние мораме веднаш да одиме на лекар. 0
N--- m------ v------- d- o----- n- l-----. Ni-- m------ v------- d- o----- n- l-----. Niye moramye vyednash da odimye na lyekar. N-y- m-r-m-e v-e-n-s- d- o-i-y- n- l-e-a-. -----------------------------------------.
(Jūs) turite laukti autobuso. Ви- м----- д- г- ч----- а--------. Вие морате да го чекате автобусот. 0
V--- m------ d- g-- c-------- a---------. Vi-- m------ d- g-- c-------- a---------. Viye moratye da guo chyekatye avtoboosot. V-y- m-r-t-e d- g-o c-y-k-t-e a-t-b-o-o-. ----------------------------------------.
(Jūs) turite laukti traukinio. Ви- м----- д- г- ч----- в----. Вие морате да го чекате возот. 0
V--- m------ d- g-- c-------- v----. Vi-- m------ d- g-- c-------- v----. Viye moratye da guo chyekatye vozot. V-y- m-r-t-e d- g-o c-y-k-t-e v-z-t. -----------------------------------.
(Jūs) turite laukti taksi. Ви- м----- д- г- ч----- т------. Вие морате да го чекате таксито. 0
V--- m------ d- g-- c-------- t------. Vi-- m------ d- g-- c-------- t------. Viye moratye da guo chyekatye taksito. V-y- m-r-t-e d- g-o c-y-k-t-e t-k-i-o. -------------------------------------.

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…