Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   sr нешто морати

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [седамдесет и два]

72 [sedamdeset i dva]

нешто морати

[nešto morati]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
privalėti / turėti м-рати м----- м-р-т- ------ морати 0
mo---i m----- m-r-t- ------ morati
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. Ја мо-ам п-сла-- пис-о. Ј- м---- п------ п----- Ј- м-р-м п-с-а-и п-с-о- ----------------------- Ја морам послати писмо. 0
J----ra- po-la-i---smo. J- m---- p------ p----- J- m-r-m p-s-a-i p-s-o- ----------------------- Ja moram poslati pismo.
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. Ј--морам-п-а---и-----л. Ј- м---- п------ х----- Ј- м-р-м п-а-и-и х-т-л- ----------------------- Ја морам платити хотел. 0
J- --r-m-p-a---i -o-el. J- m---- p------ h----- J- m-r-m p-a-i-i h-t-l- ----------------------- Ja moram platiti hotel.
Tu turi anksti keltis. Т- -о--ш р-н--устат-. Т- м---- р--- у------ Т- м-р-ш р-н- у-т-т-. --------------------- Ти мораш рано устати. 0
Ti--o--- --no-us-a-i. T- m---- r--- u------ T- m-r-š r-n- u-t-t-. --------------------- Ti moraš rano ustati.
Tu turi daug dirbti. Т- --ра---ун---адит-. Т- м---- п--- р------ Т- м-р-ш п-н- р-д-т-. --------------------- Ти мораш пуно радити. 0
T- mor-š p--o ra---i. T- m---- p--- r------ T- m-r-š p-n- r-d-t-. --------------------- Ti moraš puno raditi.
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Ти--о----б-т--та-ан / та--a. Т- м---- б--- т---- / т----- Т- м-р-ш б-т- т-ч-н / т-ч-a- ---------------------------- Ти мораш бити тачан / тачнa. 0
T---or-š----- t-č-- /-tač--. T- m---- b--- t---- / t----- T- m-r-š b-t- t-č-n / t-č-a- ---------------------------- Ti moraš biti tačan / tačna.
Jis turi prisipilti degalų. О--мо-а---п-н--- р-з-рв--р. О- м--- н------- р--------- О- м-р- н-п-н-т- р-з-р-о-р- --------------------------- Он мора напунити резервоар. 0
O- m-r----pun--i -ezer--a-. O- m--- n------- r--------- O- m-r- n-p-n-t- r-z-r-o-r- --------------------------- On mora napuniti rezervoar.
Jis turi suremontuoti automobilį. О--мор- --п--вити --т-. О- м--- п-------- а---- О- м-р- п-п-а-и-и а-т-. ----------------------- Он мора поправити ауто. 0
O---or---opr---t- auto. O- m--- p-------- a---- O- m-r- p-p-a-i-i a-t-. ----------------------- On mora popraviti auto.
Jis turi nuplauti automobilį. Он м-р- o-р--и--у-о. О- м--- o----- а---- О- м-р- o-р-т- а-т-. -------------------- Он мора oпрати ауто. 0
O- mo-a oprati au--. O- m--- o----- a---- O- m-r- o-r-t- a-t-. -------------------- On mora oprati auto.
Ji turi apsipirkti. Он---о-----по-а--. О-- м--- к-------- О-а м-р- к-п-в-т-. ------------------ Она мора куповати. 0
O-a -or--k--o-at-. O-- m--- k-------- O-a m-r- k-p-v-t-. ------------------ Ona mora kupovati.
Ji turi tvarkyti butą. О------а чистит---т-н. О-- м--- ч------ с---- О-а м-р- ч-с-и-и с-а-. ---------------------- Она мора чистити стан. 0
Ona-m-ra ---tit- s-a-. O-- m--- č------ s---- O-a m-r- č-s-i-i s-a-. ---------------------- Ona mora čistiti stan.
Ji turi skalbti skalbinius. О----ора-пра---веш. О-- м--- п---- в--- О-а м-р- п-а-и в-ш- ------------------- Она мора прати веш. 0
Ona-m-r---r--i ve-. O-- m--- p---- v--- O-a m-r- p-a-i v-š- ------------------- Ona mora prati veš.
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. М- мо--мо-од-ах-и-и у шко--. М- м----- о---- и-- у ш----- М- м-р-м- о-м-х и-и у ш-о-у- ---------------------------- Ми морамо одмах ићи у школу. 0
Mi m-r-mo----ah-ic-i-u-šk--u. M- m----- o---- i--- u š----- M- m-r-m- o-m-h i-́- u š-o-u- ----------------------------- Mi moramo odmah ići u školu.
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Ми-м--амо одм-х-----на--о-ао. М- м----- о---- и-- н- п----- М- м-р-м- о-м-х и-и н- п-с-о- ----------------------------- Ми морамо одмах ићи на посао. 0
M- -o-a-o o-ma--ići-----os--. M- m----- o---- i--- n- p----- M- m-r-m- o-m-h i-́- n- p-s-o- ------------------------------ Mi moramo odmah ići na posao.
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. М- --ра----дма- --и-лека--. М- м----- о---- и-- л------ М- м-р-м- о-м-х и-и л-к-р-. --------------------------- Ми морамо одмах ићи лекару. 0
Mi-m---m--od-a- ---i-l-ka--. M- m----- o---- i--- l------ M- m-r-m- o-m-h i-́- l-k-r-. ---------------------------- Mi moramo odmah ići lekaru.
(Jūs) turite laukti autobuso. Ви-----т--че-а-и аутобус. В- м----- ч----- а------- В- м-р-т- ч-к-т- а-т-б-с- ------------------------- Ви морате чекати аутобус. 0
Vi -o------ekat---u--b-s. V- m----- č----- a------- V- m-r-t- č-k-t- a-t-b-s- ------------------------- Vi morate čekati autobus.
(Jūs) turite laukti traukinio. Ви-м----е --к--и -о-. В- м----- ч----- в--- В- м-р-т- ч-к-т- в-з- --------------------- Ви морате чекати воз. 0
Vi---ra-e-č--at--vo-. V- m----- č----- v--- V- m-r-t- č-k-t- v-z- --------------------- Vi morate čekati voz.
(Jūs) turite laukti taksi. В- мор-те-ч-к-ти---к--. В- м----- ч----- т----- В- м-р-т- ч-к-т- т-к-и- ----------------------- Ви морате чекати такси. 0
Vi-mor-te --kati ta--i. V- m----- č----- t----- V- m-r-t- č-k-t- t-k-i- ----------------------- Vi morate čekati taksi.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…