Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   fi täytyä tehdä jotakin

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [seitsemänkymmentäkaksi]

täytyä tehdä jotakin

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
privalėti / turėti täytyä t----- t-y-y- ------ täytyä 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. M---n-t----y l-het--ä-----e. M---- t----- l------- k----- M-n-n t-y-y- l-h-t-ä- k-r-e- ---------------------------- Minun täytyy lähettää kirje. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. M--u----y-yy---k--a hot-l-i. M---- t----- m----- h------- M-n-n t-y-y- m-k-a- h-t-l-i- ---------------------------- Minun täytyy maksaa hotelli. 0
Tu turi anksti keltis. S--un t-y--y n--st- ai--is---ylös. S---- t----- n----- a------- y---- S-n-n t-y-y- n-u-t- a-k-i-i- y-ö-. ---------------------------------- Sinun täytyy nousta aikaisin ylös. 0
Tu turi daug dirbti. S-nu--täy----työs---ne-lä--al-o-. S---- t----- t----------- p------ S-n-n t-y-y- t-ö-k-n-e-l- p-l-o-. --------------------------------- Sinun täytyy työskennellä paljon. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. S---n t-y-y- olla--jo-ssa. S---- t----- o--- a------- S-n-n t-y-y- o-l- a-o-s-a- -------------------------- Sinun täytyy olla ajoissa. 0
Jis turi prisipilti degalų. H-nen -äyt-- -an-at-. H---- t----- t------- H-n-n t-y-y- t-n-a-a- --------------------- Hänen täytyy tankata. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. H---n--ä---y-kor---a auto. H---- t----- k------ a---- H-n-n t-y-y- k-r-a-a a-t-. -------------------------- Hänen täytyy korjata auto. 0
Jis turi nuplauti automobilį. H--en-tä---y --s-ä a-t-. H---- t----- p---- a---- H-n-n t-y-y- p-s-ä a-t-. ------------------------ Hänen täytyy pestä auto. 0
Ji turi apsipirkti. H---n ---tyy -äy----a--a--a. H---- t----- k---- k-------- H-n-n t-y-y- k-y-ä k-u-a-s-. ---------------------------- Hänen täytyy käydä kaupassa. 0
Ji turi tvarkyti butą. Hän-n--äy--- ----o---a--n-o. H---- t----- s------ a------ H-n-n t-y-y- s-i-o-a a-u-t-. ---------------------------- Hänen täytyy siivota asunto. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Hän-n -äyt-- --stä py-kit. H---- t----- p---- p------ H-n-n t-y-y- p-s-ä p-y-i-. -------------------------- Hänen täytyy pestä pyykit. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Mei--- -ä-tyy--ohta-m-n-- koulu-n. M----- t----- k---- m---- k------- M-i-ä- t-y-y- k-h-a m-n-ä k-u-u-n- ---------------------------------- Meidän täytyy kohta mennä kouluun. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. M--dä- --ytyy--o-ta-me--ä töihi-. M----- t----- k---- m---- t------ M-i-ä- t-y-y- k-h-a m-n-ä t-i-i-. --------------------------------- Meidän täytyy kohta mennä töihin. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. M-i-än --y--y koh-- -enn- lä--äri-n. M----- t----- k---- m---- l--------- M-i-ä- t-y-y- k-h-a m-n-ä l-ä-ä-i-n- ------------------------------------ Meidän täytyy kohta mennä lääkäriin. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Tei-ä- -äy-yy o----aa-b---i-. T----- t----- o------ b------ T-i-ä- t-y-y- o-o-t-a b-s-i-. ----------------------------- Teidän täytyy odottaa bussia. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Te---- t-yty--o-ot--a-----a. T----- t----- o------ j----- T-i-ä- t-y-y- o-o-t-a j-n-a- ---------------------------- Teidän täytyy odottaa junaa. 0
(Jūs) turite laukti taksi. T-id-- -äy-y- --o---- -ak-ia. T----- t----- o------ t------ T-i-ä- t-y-y- o-o-t-a t-k-i-. ----------------------------- Teidän täytyy odottaa taksia. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…